Trečiadienį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Briuselyje diskutuota apie Estijoje kilusią krizę ir Rusijos veiksmus. EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering ta proga perskaitė pareiškimą.
„Europos Parlamentas yra pareiškęs, jog kai kurioms valstybėms Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė naujos – Sovietų Sąjungos tironijos pradžią“, – priminė H.-G. Pöttering. EP pirmininkas pridūrė, jog „kontraversiškos nuomonės dėl istorinių įvykių niekada neturi būti reiškiamos prievarta“. Pacitavęs Estijos prezidento T.H. Ilves žodžius, jog „Europoje nepriimta reikalauti demokratiškai išrinktos kaimyninės šalies vyriausybės atsistatydinimo“, H.-G. Pöttering pareiškė Parlamento solidarumą su Estija. Savo ruožtu EP pirmininkas pažymėjo tautinių mažumų apsaugos svarbą.
„Tai, kas vyksta, nėra dvišalė Estijos ir Rusijos problema, o visos ES reikalas“, – posėdyje teigė Estijoje išrinktas deputatas Tunne Kelam (Europos liaudies partija). Europarlamentaro nuomone, įvykiai Estijoje yra „ne atsitiktinumas“, o „neoimperinio ir revanšistinio Rusijos požiūrio į buvusias kolonijas“ išraiška. Priminęs, jog Rusija neigia Baltijos šalių okupacijos faktą, EP narys ragino įrodyti, kad ES tikrai yra politinė sąjunga – solidariai paremti Estijos suverenumą ir „teisę vertinti savo praeitį“.
„Bet koks Rusijos kišimasis turi būti pasmerktas“, – sakė Socialistų frakcijos atstovas Hannes Swoboda (Austrija). Pareiškęs savo frakcijos paramą Estijai, deputatas pridūrė: „Tokios situacijos turi būti sprendžiamos diplomatų ir politkų, o ne gatvėse ir pasitelkiant prievartą“.
Liberalų ir demokratų aljanso atstovė iš Estijos Siiri Oviir paaiškino, jog perkeltas paminklas buvo tapęs „okupacijos simboliu ir nuolatinės įtampos šaltiniu“. Deputatė piktinosi Rusijos dūmos narių pareiškimais, raginančiais Estijos vyriausybę pasitraukti.
Sąjungos už tautų Europą lyderis Brian Crowley (Airija) pasmerkė Rusijos pastangas sukurti nestabilumą. Reikšdamas solidarumą su Estija, deputatas siūlė paraginti Rusiją gerbti visų ES narių suverenias teises – nepaisant jų dydžio ar praeities.
Žaliųjų lyderis Daniel Marc Cohn-Bendit (Vokietija) priminė, jog Raudonoji armija gerokai prisidėjo prie Europos išlaisvinimo nuo nacizmo, tačiau „ji taip pat buvo ir okupacinė kariuomenė“. Paraginęs užtikrinti rusakalbių teises Baltijos šalyse, europarlamentaras pasmerkė V. Putino pastangas „visomis priemonėmis sukelti susiskaldymą“.
Europos vieningųjų kairiųjų atstovė Gabriele Zimmer (Vokietija) išreiškė apgailestavimą dėl įvykių Estijoje „išpūtimo“ ir teigė, jog EP „turi elgtis atsargiai“. Deputatės nuomone, ES „nepaiso rusų diskriminavimo Baltijos šalyse“. Pažymėjusi, jog Rusijos reakcija į įvykius buvo „neproporcinga“, europarlamentarė ragino ES „tarpininkauti Rusijos ir Estijos santykiuose“.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovas Nils Lundgren (Švedija) pažymėjo, jog „Estija yra nepriklausoma valstybė“, todėl „Rusija neturi teisės taip elgtis“. Priminęs, jog 1939 m. Estija ir Suomija buvo panašaus ekonominio išsivystymo šalys, deputatas ragino „suprasti Estijos poziciją“.
„Ir rusai, ir estai buvo tapę komunizmo aukomis“, – teigė Tapatybės, tradicijų ir suverenumo frakcijos lyderis Bruno Gollnisch (Prancūzija). Paminėjęs „iškrypėlišką ryšį tarp Stalino ir Hitlerio“, deputatas priminė Estijos okupaciją, taip pat Sovietų Sąjungos surengtus trėmimus ir egzekucijas. „Estija pati suras būdų pagerbti savo aukas“, – pridūrė deputatas.
Trečiadienio vakarą europarlamentarai dar aptarė ES ir Rusijos santykius bei artėjantį šių šalių vadovų susitikimą. Ketvirtadienį numatyta priimti atitinkamą rezoliuciją.
