Vizijos brangstančią elektrą išgauti iš vėjo pamažu virsta realybe. Jau po septynerių metų Baltijos jūroje turėtų pradėti dygti penki vėjo jėgainių parkai.
Tačiau projektą dar turi palaiminti ne tik keturios pajūrio savivaldybės, bet ir aplinkosaugininkai. Pirmadienį poveikio aplinkai vertinimo programai pritarė Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo komitetas.
Politikai sutiko, kad jau laikas ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. „Šioje srityje nesame pionieriai, tad verta semtis patirties iš kitų šalių“, – teigė komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas.
Penki vėjo jėgainių parkai būtų išdėstyti vos už poros dešimčių kilometrų nuo kranto. Tačiau, pasak vieno iš projekto rengėjų, turbinos nuo kranto bus vos įžiūrimos ir netrukdys grožėtis saulėlydžiu.
„Plėsti vėjo jėgainių parkus sausumoje trukdo riboti žemės plotai bei priešiškai nusiteikę gyventojai. Pasaulyje šiuo metu itin intensyviai tokie parkai statomi jūroje“, – aiškino Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas.
Vėjo energijos parkus jau turi Olandija, Vokietija, Danija. Vėjo energiją jūroje rengiasi išgauti ir kaimynai latviai, lenkai, estai.
Artimiausias vėjo jėgainių parkas ties Klaipėda būtų nutolęs 17–25 kilometrų nuo kranto. Tačiau labiausiai nerimaujama dėl parko statybų ties Neringa. Čia turbinos suktųsi vos už 4–16 kilometrų nuo kranto. Tam gali pasipriešinti paveldo saugotojai.
Jeigu projektą palaimintų visos institucijos, statytojams tektų nelengva užduotis – perduoti vėjo pagamintą elektros energiją vartotojams. Tektų rinktis – jungtis prie sausumos tinklų, Lietuvą ir Švediją jungiančio kabelio arba tiesti elektros jungtis tarp Baltijos šalių, kurios sujungtų visus vėjo jėgainių parkus.
Lietuvai vienas vėjo jėgainių parkas pagamintų apie tūkstantį megavatų elektros energijos.
