Retai dėmesį patraukiančios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos atsidūrė naujojo šaltojo karo centre. Tai kova už naftos ir dujų tiekimo saugumą, teigia britų dienraštis „The Telegraph“ (http://www.telegraph.co.uk).
Gruodžio mėnesį Azerbaidžano inžinieriai be didelių iškilmių, bet su nemažomis viltimis atsuko gamtinių dujų telkinio „Šach Deniz“ Kaspijos jūroje, kuris ateityje aprūpins dujomis Vakarų Europą, čiaupus. Šiuo metu dujos pumpuojamos per Gruziją į Turkiją. Dujotiekis apeina dvi konfliktų zonas, bet dar svarbiau, kad jis visiškai apeina Rusiją, pastebi dienraštis.
8 milijonus gyventojų turinčiam Azerbaidžanui, kuris iki šiol atkakliai bando nusimesti Rusijos jungą, „Šach Deniz“ atidarymas – šuolis į priekį, o Europai ir Amerikai – pergalė prieš Maskvą, rašo „The Telegraph“.
Rekordinių energijos išteklių kainų ir jėga besiremiančio Vladimiro Putino prezidentavimo įkvėpta Rusija milžiniškus savo resursus – jos teritorijoje yra 25 proc. patvirtintų pasaulio gamtinių dujų rezervų – naudoja kaip buką politinį ginklą.
Praėjusią žiemą, susiginčijusi dėl kainų, ji užsuko dujas Ukrainai ir privertė milijonus žmonių drebėti iš šalčio. Gruodį, uždariusi naftotiekį, aptarnaujantį didžiąją pietryčių Europos dalį, ji taip pat pasielgė su Baltarusija.
Abiem atvejais tiekimai greitai buvo atstatyti, tačiau Kremliaus kontroliuojamo energetinio milžino „Gazprom“ reputacijai buvo padaryta ilgalaikė žala. Europa, ketvirtadalį savo dujų ir naftos gaunanti iš Rusijos, buvo priversta patikėti, kad priklausyti nuo riboto skaičiaus šaltinių yra pavojinga.
Vargu ar būtų galima rasti geresnį būdą, kaip atsakyti į rusų agresyvumą, nei pietų Kaukazu nutiestas dujotiekis į „Šach Deniz“ telkinį, kurio operatorius – bendrovė BP. Nuošalyje lieka ir techninės problemos, dėl kurių du kartus buvo nutraukta dujų gavyba. BP taip pat prižiūri šalia einantį naftotiekį Baku – Tbilisis – Džeichanas, kuris buvo pradėtas naudoti praėjusiais metais.
„Azerbaidžanas seniai norėjo atsigręžti į Vakarus, ir tai jam suteikė tokią galimybę“, - tvirtina vyriausiasis BP ekonomistas Peteris Daviesas.
Amerika šiam projektui suteikė rimtą politinę paramą, pastebi dienraštis. JAV valstybės sekretorės padėjėjas Danielas Friedas pareiškė: “Svarbu plėtoti įvairiakrypčius ir ne per Rusiją einančius maršrutus, bet tai nereiškia, kad kažkas skriaudžia Rusiją. Rusija išliks stambi energijos resursų tiekėja Europai, bet esminis faktorius – skaidrumas”.
Vašingtonas tikisi, kad konkurencijos skatinimas Rusiją supančiose rinkose stimuliuos reformas.
“Mes bandome įtikinti Rusiją, kad galvojame tai, ką sakome, kai kalbame apie atviras sistemas ir didelę naudą. Ji uždirbs milijardus dolerių, belieka tik vienas klausimas – kokiu būdu”, - pažymėjo Friedas.
Sausį Europos Sąjunga paskelbė labai svarbią energetinės politikos analizę. Ji pareikalavo sumažinti “šiltnamio efektą” sukeliančių dujų emisiją ir pabrėžė ryšių su Centrinės Azijos ir Kaukazo šalimis stiprinimo būtinybę, “kad būtų palengvintas Kaspijos energetinių resursų transportavimas į ES.”
Su Kaspijos jūra ribojasi ir Kazachstanas su Turkmėnija. Šios šalys taip pat gali pasinaudoti naujaisiais vamzdynais ir turi galimybę apeiti savo senąjį šeimininką – Rusiją, kuri dažnai moka mažiau, nei priimta Europos rinkose, rašo „The Telegraph“.
Abi šalys bendradarbiauja su stambiomis JAV naftos kompanijos žvalgydamos naujus telkinius, o praėjusią savaitę Kazachstanas ir grupė užsienio naftos kompanijų pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriame aptariamas naftos eksportas naftotiekiu Baku – Tbilisis – Džeichanas.
Rusija neklusniems buvusiems vasalams smogė atsakomąjį smūgį: Putinas prakalbo apie dvigubai pabrangsiančias dujas Azerbaidžanui, bet jos galimybės, regis, ribotos. Patikima alternatyva – didelę D. Britanijoje suvartojamų dujų dalį tiekianti Norvegija, o į ES įstoti siekianti Turkija nori tapti svarbiu gamtinių ir suskystintų dujų iš Alžyro ir Egipto paskirstymo centru.
Dar viena perspektyva – “Nabucco” dujotiekis, kuris prasideda Turkijoje ir, gaudamas dujas iš įvairių šaltinių, transportuos jas į Austriją, teigia „The Telegraph“. “Šis žadimas vadinamas diversifikacija, - pareiškė projektui vadovaujančio Austrijos konglomerato OMV atstovas. – Visi stengiasi išvengti priklausomybės nuo vieno šaltinio.”
