Vyriausybė sudarė darbo grupę, nagrinėsiančią Energetinio saugumo centro steigimo Lietuvoje poreikį, jo galimus tikslus ir veiklos kryptis. Manoma, kad toks centras ilgainiui galėtų tapti NATO centru.
Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu trečiadienį sudarytai darbo grupei vadovaus Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas.
Jos sudėtyje taip pat yra premjero patarėjas, Teisingumo, Ūkio, Finansų, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Valstybės saugumo departamento specialistai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Iki lapkričio 1 dienos darbo grupė Vyriausybei turi pateikti siūlymus dėl centro steigimo, teisinės formos, veiklos sričių, darbo organizavimo modelio, finansavimo poreikio bei galimų šaltinių.
Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas teigė, jog darbo grupė galėtų „apsisukti“ labai greitai, ir formuojant kitų metų biudžetą turėtų būti numatytos lėšos centro steigimui.
Trečiadienį Seimo NSGK surengtoje diskusijoje dalyvavę valstybės institucijų, universitetų atstovai sutarė dėl energetinio saugumo centro steigimo poreikio, tačiau kol kas neaišku, koks bus jo statusas.
Nuomonės išsiskyrė dėl to, ar centras turėtų įgyti politinį statusą, ar turėtų būti pavaldus Vyriausybei, ar veikti mokslo instituto, visuomeniniu pagrindu.
Kalbas apie Energetinio saugumo centro įkūrimą paskatino kaimyninės Estijos pavyzdys - po vadinamųjų kibernetinių atakų pernai Estijoje per trumpą laiką nuspręsta įsteigti analitinį NATO Kibernetinio saugumo centrą, kuris pradės veikti jau rugpjūtį.
