Netikėtai spustelėjus šaltukui ir Vokietijos bendrovės E.ON AG valdose suveikus Merfio dėsniui, Europos energetinė sistema ėmė byrėti kaip kortų namelis. Tai, kad praėjusį savaitgalį tamsoje paskendo didžiausi Europos miestai, „Lietuvos energijos“ strategijos skyriaus viršininkas Anzelmas Bačauskas vadina kiaulystės dėsniu, kuris paskutinį kartą Lietuvą 55 sekundėms buvo užklupęs 1980-ųjų rugsėjį.
Industrinės visuomenės Achilo kulnas
Incidentas, kai praėjusį šeštadienį spustelėjus šalčiui staiga išaugo elektros vartojimas Vokietijoje, o dėl to kilusio „domino efekto“ pasekmes vartotojai pajuto visoje Vakarų Europoje, priminė, kokia pažeidžiama yra šiuolaikinė visuomenė. Viskas nutiko per kelias sekundes: laikinai nustojus veikti dviem aukštos įtampos elektros perdavimo linijoms Vokietijoje, visa Vakarų Europos energetikos sistema ėmė byrėti kaip kortų namelis. Apytikriais vertinimais, be elektros kelioms valandoms buvo likę apie 10 mln. Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos ir kai kurių Rytų Europos šalių gyventojų. Šis elektros energijos tiekimo sutrikimas laikomas pačiu didžiausiu tokio pobūdžio incidentu V. Europoje per mažiausiai 30 metų. Pasak specialistų, visai nedaug trūko, kad Europą būtų ištikusi energetinė katastrofa.
Specialistai jau seniai buvo perspėję, kokia pažeidžiama yra šiuolaikinė civilizacija, rašo Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“. Pasak dienraščio, ankstesniais laikais, kai gyvenimas buvo sunkesnis, daug ką tekdavo įsidėti į galvą: žmonės jaudindavosi, ar pakaks lietaus, kad užaugtų geras derlius, nerimavo, kad nesusirgtų galvijai ir ar užteks atsargų, kad išgyventų per žiemą.
Šiandien viskas kur kas paprasčiau – ir kartu gerokai sudėtingiau. Niekam nešauna į galvą, kad staiga nustos veikęs šildymas. Niekas nesusimąsto, kad kažkurią akimirką sustos traukiniai ir autobusai, nustos skraidę lėktuvai. Viskas veikia, tereikia paspausti mygtuką.
Mygtuko baimė
Bet būtent mintis apie mygtuko paspaudimą labiausiai jaudina civilinės saugos ir ypatingų situacijų užkardymo specialistus. Juk tai, ką galima įjungti paprastu mygtuko paspaudimu, gali lygiai taip pat greitai išsijungti – dėl avarijos, elektros tinklų perkrovimo ar teroro akto. Tai pademonstravo net nedidelis – vos kelių valandų – elektros išjungimas, paralyžiavęs pusę Europos.
Christophas Ungeris, Vokietijos federalinės gyventojų apsaugos ir pagalbos ištikus katastrofoms žinybos prezidentas, perspėja apie „naujas priklausomybes“. „Mes turime atsižvelgti į tai, kad panašios situacijos gali pasikartoti“, - tvirtina jis. Šiuolaikinio gyvenimo pažeidžiamumas šiandien lygiai toks pat didelis, kaip ir tuomet, kai valstietis baiminosi krušos, galinčios sunaikinti visą jo derlių. Bet žmonės ir ištisos įmonės tokio pažeidžiamumo dabar nejaučia.
„Anksčiau elektros tinklų apkrova siekdavo 70 proc. jų galingumo, - teigia Wolframas Geieris, Bonos gyvybiškai svarbių infrastruktūrų apsaugos centro vadovas. – Šiandien saugumo technikos inžinieriai energetikos objektuose apie tai gali tik svajoti“.
Trijų minučių pauzė – chaosas visą parą
Šiandien elektros tinklais perduodama kur kas daugiau energijos, nei anksčiau, todėl jau nebepavyksta kompensuoti net ir nedidelių avarijų padarinių.
Pavojus retai kada būna akivaizdus: pavyzdžiui, 2004-ųjų gruodį vos 3 minutėms be elektros liko Frankfurto oro uostas. Tačiau praėjo visa para, kol lėktuvai vėl ėmė kilti ir leistis pagal tvarkaraštį. Trys minutės be elektros, kurios apvertė visą transporto sistemą. Trys minutės, dėl kurių chaosas gali išsiplėsti iki neįsivaizduojamo masto, rašo „Süddeutsche Zeitung“.
Kelios valandos be elektros – dar pataisomas dalykas, tačiau ir tokiu atveju iškyla rimtų problemų: automobiliai negali išvažiuoti iš daugiaaukščių stovėjimo aikštelių, nes neveikia elektriniai užtvarų keltuvai. Bankų klientai pastebi esantys užrakinti kasų salėje, nes neatsidaro durys. Bankomatai neveikia. Šviesoforai išsijungę. Ligoninėse sustoja dirbtinio kvėpavimo aparatai.
„Blogiausia prasidės trečią dieną“
Žinoma, iškilus realiam pavojui turi būti įjungti rezerviniai maitinimo įrenginiai, tačiau, kaip liudija kovotojų su katastrofų pasekmėmis patirtis, jie neretai pasirodo neveikiantys. Net ligoninėse, kur jie gyvybiškai būtini. Be to, jei elektros tiekimo sutrikimas būna ilgalaikis, būtiną energiją gaminantis dyzelis paprasčiausiai sustos.
Galima šiaip ne taip iškęsti kelias valandas, bet ką daryti, jei elektros nebūtų dvi ar tris dienas? „Iš tiesų blogai taps trečią dieną“, - tvirtina Wolframas Geieris. Iš pradžių nustos veikusios vandentiekio siurblinės, nes sustos siurbliai. Po to persipildys valymo įrenginiai. Didmeninių maisto produktų tiekėjų šaldytuvuose suges visos atsargos.
Paukštynuose nustos veikusi pašaro tiekimo sistema, žinoma, išsijungs šildymas. Į prekybos centrus nebebus vežamos prekės – pristatymo tarnybos jas atvežtų laiku, bet nebeveikia logistiką valdantys jų kompiuteriai.
Silpnosios vietos
2005 m. vasarą Vokietija, reaguodama į nuolatinę grėsmę, pirmiausia patvirtino nacionalinį gyvybiškai svarbių infrastruktūrų saugumo užtikrinimo planą. Elektros tiekimas – vakarietiškos industrinės visuomenės Achilo kulnas.
„Jei kas nors panorės, kad Europoje dingtų šviesa, jam tereikės tik rasti silpnų vietų elektros tiekimo sistemoje“, - sako itin svarbių objektų saugumo užtikrinimo specialistas W. Geieris. Jeigu vienu metu būtų smogta į dvi – tris tokias vietas, pasak jo, tai taptų „pasibaisėtino masto nuostolių“ priežastimi. Žinoma, Geieris nesako, kur reiktų ieškoti tų dviejų trijų vietų.
Kai kurie saugumo specialistai klausia savęs, kodėl islamo teroristai vis dar nepasinaudojo tokia galimybe. Jie linkę tai aiškinti dabartinės jaunimo kartos psichologija. Jauni teroristai – interneto eros vaikai. Jiems reikia jų pastangų rezultato nuotraukų, aukų fotografijų. Juk tai ženklai, kuriuos masinės informacijos priemonės galėtų paskleisti po visą pasaulį. Paralyžiavę elektros tiekimą, jie pakenktų patys sau. Regis, jiems tai nelabai patinka. Kol kas.
Kiaulystės dėsnis Lietuvą kol kas aplenkia
AB „Lietuvos energija” strategijos skyriaus viršininkas dr. Anzelmas Bačauskas, „Omni.lt“ paprašytas pakomentuoti šeštadienį įvykusį incidentą Vakarų Europos energetikos sistemoje, sakė, kad jam tai nebuvęs didelis netikėtumas. „Planuojant energetikos sistemų darbą visada numatoma, kad atsitiks kas nors bloga. Kitaip sakant, laikomasi taisyklės „n minus vienas“: jei kuri nors viena sudėtinė sistemos dalis, nors ir didžiausia ir svarbiausia, „sugriūna“, sistema vis tiek turi veikti. Šiuo atveju atsitiko taip, kad iškart dvi linijos „iškrito“. Tokiais atvejais ir atsitinka nelaimės. Bet šįkart nieko baisaus nenutiko, kai kur tiekimą jie per pusę valandos atstatė“.
A. Bačausko manymu, šis E.ON AG tinkle įvykęs incidentas nėra kažkoks išskirtinis.
„Na, sakoma, kad kartais perkūnas ir į lygią vietą trenkia. Paprastai šnekant, tai yra kiaulystės dėsnis: tiesiog pasitaikė, kad tuo metu dvi linijas atjungė“, - sakė jis.
Paklaustas, ar Lietuva dėl avarijos elektros perdavimo sistemoje yra kada nors likusi be elektros, A. Bačauskas sakė, kad panašus incidentas paskutinį kartą buvo atsitikęs 1980 metų rugsėjo 9 dieną. Dėl avarijos Lietuvos elektrinėje 55 sekundėms be elektros buvo likusi daugiau nei pusė Lietuvos ir dalis Latvijos.
Pasak pašnekovo, tai, kad visoje Europoje, ir ypač Vakarų, rezervų atsargos šiuo metu yra labai sumažėjusios, lėmė elektros rinkoje atsiradusi konkurencija. „Kol Europoje buvo pelno nesiekiančios elektros perdavimo įmonės, ekonomikai buvo skiriama mažiau dėmesio, daugiau jo tekdavo technikai. Sistemoje įrengtų galių rezervas siekdavo apie 30 proc., o dabar jau yra mažiau nei 10 proc. Per praėjusį dešimtmetį elektros kainos Europoje buvo sumažėjusios, o dabar jau pradeda kilti“, - aiškino A. Bačauskas.
O kodėl Lietuvoje jau ketvirtį amžiaus nėra suveikęs „kiaulystės dėsnis“? „Matot, nors Sovietų Sąjungoj viskas buvo blogai, bet elektros vis tiek reikėjo. Valdymo sistemos tada buvo prastesnės, tačiau patikimesnės. Kaip čia pasakyti... Įrenginiai prastesni, bet žmonėms daugiau rūpesčių būdavo - reikėdavo daugiau prižiūrėti, treniruotis, remontuoti... Patikrinimai būdavo dažniau atliekami, negu Vakaruose, - sakė pašnekovas. – Kai vakariečiai „Lietuvos energijoje“ atliko techninį auditą, tai ataskaitoje parašė - visi įrenginiai prasti, dažnai genda, bet elektros tiekimo sutrikimų būna ne dažniau nei Vakaruose. Tai dėl to, kad pas mus yra daugiau visokių rezervavimų. Šiek tiek kitokia buvo sovietinė „filosofija“...
„Ateityje, kai nebeturėsim Ignalinos atominės elektrinės, tokių incidentų galimybė bus jau didesnė, bet dabar kol kas mažai tikėtina, kad pas mus susiklostytų panaši situacija, - „Omni.lt“ sakė A. Bačauskas. – Žinoma, nenoriu sakyti, kad mums pavojus visai negresia: prisimenu 2003 m. avariją Amerikoje. E.ON tuomet sakė, kad pas juos to negalėtų atsitikti... Tad ir aš dabar nenoriu „prisikranksėti“, - sakė pašnekovas.
