„Padarėme ekspoziciją, kuri skirta paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio 90-ąsias metines. Buvo labai svarbu apie tai kalbėti Vilniuje, nes daug apie skrydį kalbama Kaune, bet Vilniuje mes tokios ekspozicijos neturėjome ir norėjome užpildyti tą spragą“, – penktadienį per ekspozicijos atidarymo ceremoniją BNS sakė jos kuratorė Karolina Koroliova-Barkova.
Terasoje eksponuojama truputį pamažintas lėktuvo „Lituanica“, kuriuo S. Darius ir S. Girėnas perskrido Atlanto vandenyną, muliažas.
Originalios šio lėktuvo nuolaužos eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.
„Mūsų kabina truputėlį – 20 proc. – mažesnė, bet ji vis tiek maždaug atitinka tuos dydžius. Realiai ta kabina buvo tokia maža, autentiškai ji buvo 90 cm pločio. Abu pilotai, vyrai, skrido įsirėmę vienas į kito petį“, – pasakojo kuratorė.
Muziejaus lankytojai turi galimybę įlipti į kabiną, užvesti motorą, išjudinti sraigtą ir trumpam patirti, kaip jautėsi lakūnai, nedideliu „Bellanca CH-300 Pacemaker“ orlaiviu leidęsi į istorinį žygį per Atlantą.
Be to, į muziejų iš archyvo grįžo unikalus eksponatas – „Lituanicos“ sparnas.
„Šita ekspozicija planuojama kaip nuolatinė. Aišku, žiūrėsime, kaip eksponatai ištvers žiemą, gali būti, kad žiemai reikės nukelti. Bet pati kabina padaryta taip, jog būtų sandari, ir joks lietus, sniegas nesugadintų ten esančios įrangos“, – tvirtino K. Koroliova-Barkova.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad S. Dariaus ir S. Girėno skrydis įprasmina valstybingumą, ir ragino jau dabar pradėti galvoti, kaip reikės įamžinti jo šimtmetį.
„Laikas greitai bėga, jau šiandien reikia pradėti galvoti, kaip turėsime įprasminti 100-ąsias to skrydžio metines. Gera atspirtis yra turbūt šiandien apie tai pradėti diskutuoti, galvoti, kad tas šimtmetis tikrai būtų įspūdingas, reikšmingas šitam dideliam įvykiui“, – teigė jis.
S. Darius ir S. Girėnas kėlė tikslą be sustojimo perskristi Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną.
Kad be sustojimo įveiktų 8 tūkst. kilometrų, 1933 metų liepos 15 dienos rytą „Lituanica“ pakilo su 3 tūkst. litrų benzino ir 100 litrų tepalo – perkrautas lėktuvas vos atsiplėšė nuo žemės. Patys pilotai dviem dienom pasiėmė keturis litrus vandens, šešis sumuštinius, vaisių, kavos, degtinės ir cigarečių.
Mažiausiai lėšų jie skyrė savo saugumui – skrido be šviesų, prietaisų rodmenis kabinoje apšviesdavo žibintuvėliu, neturėjo radijo įrangos.
Nors „Lituanicos“ katastrofos priežastys ir šiandien nėra aiškios, daugybės tyrimų išvadose vyrauja įvairios prielaidos dėl pasibaigusio kuro, ypač blogų oro sąlygų ir pilotų nuovargio.
