Tomas Kavaliauskas, Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvos energetikos konferencijoje dalyvavę ekspertai sako, kad tikslų užsibrėžimas, bet nenuoseklumas, politikų blaškymasis ir pasidavimas monopolijų spaudimams – pagrindiniai kliuviniai, lėmę tai, kad šalis iki šiol yra Europos Sąjungos energetinė sala.
„Aš noriu nuraminti visus Lietuvos žmones, kad visi projektai, kurie naudingi lietuviams ir mažina „Gazprom“ įtaką, strigs. Tačiau tai neturi būti pagrindas pasiduoti, nuleisti rankas, nes jie to tik ir laukia. Mes turime matyti kryptį“, – teigia konferencijos iniciatorius Eduardas Eigirdas.
Energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad didžiausias kliuvinys energetikoje – teisiniai sprendimai arba jų nebuvimas. Jis tikina, kad mes diskreditavome savo vardą ir kad netrukus visi pradės juoktis, o tuo pačiu mažės investicijos iš užsienio.
„Mes prieš 6–7 metus priėmėme įstatymą dėl naujos atominės, susikvietėme kaimynus, strateginius investuotojus, o po to atsisakėme. Taip pat priėmėme įstatymą dėl skalūninių dujų, pasikvietėme investuotojus, po to vėl atsisakėme. Kas mes per tauta, mumis iš viso neįmanoma pasitikėti“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas
Iš stambiausių projektų, anot ekspertų, po kelerių metų, be ypatingų kliūčių turėtų atsirasti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Klaipėdos uoste stovės dujų terminalas. Tačiau iki šiol sunkiai juda renovacija, traukiasi investuotojas į skalūnų dujas, neaiškus Visagino atominės likimas, nors energetikos viceministras ramina, kad gautas partnerių Latvijoje ir Estijoje palaikymas projektui.
Premjeras konferencijoje pažymėjo, kad kai projektui pritars politikai, būtų galima galvoti apie tolimesnius planus: „Galiu pasakyti, kad jeigu politiškai bus pritarta ir matysime, kad tai yra svarbu ir ekonomiškai pagrįsta, bus siūloma netgi sudaryti trijų Baltijos šalių specialistų įmonę, kurie toliau turėtų analizuoti ir svarstyti.“
Kitą savaitę Energetikos ministerijoje vyks diskusija dėl naujos finansinės perspektyvos, 2014–2020-aisiais. Energetikai tenka 11 proc. arba beveik 3 milijardai litų. Šiuos pinigus planuojama skirti energijos efektyvumui didinti, atsinaujinantiems energijos ištekliams skatinti, biokuro naudojimui ir renovacijai.
