Žemių ir miškų savininkai jau žeria priekaištus, kad rengiant šį teisės aktą esą stigo viešumo ir buvo ignoruojami suinteresuotų organizacijų pasiūlymai. Energetikos ministerija teigia, kad su metodikos projektu galima buvo susipažinti Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, ir visus siunčia į internetą.
Seniai griežia dantį
Javapjūtės įkarštyje Vyriausybė patvirtino žemių savininkams svarbų dokumentą. Per darbymetį ūkininkai neturi laiko gilintis, kokius teisės aktus kepa valdžia. Kai įsigilins, gali kilti pasipiktinimo banga dėl patvirtintos kompensavimo metodikos už naudojimąsi pagal įstatymą ar sutartį tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu.
Žemdirbiai jau seniai griežia dantį ant energetikų. Kasmet sėjant, prižiūrint pasėlius ir juos kuliant su modernia plačiabare technika tenka virtuoziškai laviruoti tarp elektros stulpų. Prieš kurį laiką Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai apskaičiavo, kokią žalą ūkininkams daro ši infrastruktūra. Buvo įvertinta, kad dėl vieno tokio stulpo patiriama mažiausiai 23 eurų nuostolis per metus.
Dabar, kai buvo rengiama kompensavimo metodika, žemdirbių organizacijos pasiūlymų neteikė, nes sakė nežinojusios, kad ji yra rengiama. Pastabų pateikė žemės ir miškų savininkų interesus ginančios asociacijos, tačiau, jų vadovų tvirtinimu, į juos nebuvo atsižvelgta. Anot Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininko dr. Algio Gaižučio, šis teisės dokumentas buvo prastumtas buldozeriu.
„Energetikai bandė išvengti derinimo su žemės savininkų organizacijomis. Tik per Vyriausybę prisiprašėme, kad pateiktų susipažinti rengiamą metodikos projektą. Į mūsų pasiūlytas pastabas sulaukėme tik formalaus atsirašinėjimo. Patvirtinta metodika nėra pagrįsta. Tad, matyt, ji galios iki teismų, kai valdžia bus priversta keisti energetikų pasiūlytą tvarką, nes metodikoje pateiktos skaičiavimo formulės niekuo nepagrįstos ir neatitinka realių nuostolių, kuriuos patiria ar gali patirti savininkas“, – aiškino A.Gaižutis.
Pasigedo viešumo
Lietuvos žemės savininkų asociacijos (LŽSA) Šiaulių skyriaus vadovas Evaldas Danilovas patvirtintą metodiką gerai išnagrinėjo ir konstatavo, kad ji parengta paminant daugybės žemių savininkų interesus.
„Niekas iš suinteresuotų organizacijų nežinojo, kad tokia metodika yra rengiama. Pats apie tai atsitiktinai išgirdau, pateikiau pasiūlymus, tačiau jie buvo ignoruoti“, – sakė E.Danilovas.
LŽSA Šiaulių skyriaus vadovas priekaištavo minėtą metodiką rengusiai Energetikos ministerijai ir Vyriausybės atstovams, kad pritrūko viešumo derinant žemės savininkams svarbų teisės aktą. Šie atkirto, kad visa informacija prieinama Vyriausybės interneto puslapyje.
„Kodėl nėra viešinama regioninėje spaudoje, neinformuojama savivaldybėse, seniūnijose, kur žmonės lankosi? Pagaliau, kodėl į svarstymus nepakviestos suinteresuotos organizacijos? Lietuvoje daug kalbame apie demokratiją, bet realybė – kitokia“, – apgailestavo jis.
Gaus mizerį
Anot E.Danilovo, patvirtinta metodika yra ydinga, be to, ir diskriminacinė, nes numatyti du skirtingi vienkartinių kompensacijų skaičiavimo būdai, atsižvelgiant į servituto atsiradimo pagrindą: nustatytas įstatymu ar sutartimi.
„Kai servitutas nustatytas pagal įstatymą, apskaičiuojant nuostolius taikomas koeficientas, kurio dydis 0,1, o kai pagal sutartį – koeficiento dydis yra 1 arba 0,5. Vadinasi, vieniems žemių savininkams kompensacijos bus 10 kartų mažesnės nei kitiems. O tokių, kurių žemėse servitutas nustatytas pagal įstatymą – dauguma, nes sutartys sudarytos su tais savininkais, kurių žemėse buvo tiesti nauji elektros tinklai. Tokių atvejų nėra daug. Didžioji dalis šios infrastruktūros nutiesta anais laikais, ir servitutas nustatytas pagal įstatymą. Tad didžioji dauguma žemių savininkų gaus kapeikas“, – aiškino LŽSA Šiaulių skyriaus pirmininkas.
Pasak jo, nelogiška ir tai, kad tuo atveju, kai servitutas nustatytas pagal įstatymą, metodikoje nenumatyta atlyginti savininkų patiriamus faktinius nuostolius, pavyzdžiui, už sunaikintus pasėlius, želdinius ir pan. Kitai savininkų grupei, kai servitutas nustatytas pagal sutartį, tokios kompensacijos numatytos.
„Vadinasi, energetikai ir toliau tryps bei išvažinės laukus, miškus ir atsipirks menkutėmis kompensacijomis. Konkretus pavyzdys: vieno savininko 30 arų sklypas yra elektros linijų apsaugos zonoje. Taikant 0,1 koeficientą ir remiantis rinkos kaina, jis gautų apie 250 eurų vienkartinę kompensaciją.
Žmogus negali naudotis savo žeme ir ateityje dar mažiausiai 50 metų negalės, kasmet mokės vis didesnį žemės mokestį, o energetikai jam pasiūlys tokią kompensaciją. Dirbamos žemės savininkai gaus dar mažiau ir kasmet patirs nuostolius dirbdami laukus ir važinėdami tarp elektros stulpų. Beje, tos kompensacijos įvardytos kaip maksimalaus dydžio. Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – be užuolankų rėžė E.Danilovas.
Asociacijos siūlė „neprisirišti“ vien tik prie vienkartinės kompensacijos ir metodikoje įvesti periodinių nuostolių kompensavimo sąvoką, kad savininkams būtų periodiškai atlyginami patirti nuostoliai, bet žemės ir miškų savininkai nebuvo išgirsti.
Skaičiavimų negavo
Energetikos ministerijos atstovai aiškino, kad skirtinga kompensacijos skaičiavimo metodika įstatyminiams ir sutartiniams servitutams yra pagrįsta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vertinimu.
„Tvirtinama, kad kompensacijų suma neva turės įtakos vartotojų elektros tarifams. Manytume, kad toks argumentas yra per silpnas, paremtas viena pozicija, nes nėra jokios išsamesnės analizės, kad kitoks skaičiavimas nulemtų elektros energijos paslaugų vartotojams kainų augimą“, – aiškumo pasigedo A.Gaižutis.
LŽSA Šiaulių skyriaus pirmininkas sakė norėjęs susipažinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktu vertinimu, tačiau liko it musę kandęs.
„Manau, kad demokratiškoje šalyje viešas dokumentas turi būti prieinamas, todėl paprašiau, kad man atsiųstų tą analizę. Gavau atsakymą, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos medžiaga ir visi skaičiavimai buvo pateikti premjerui, ir taškas. Supratau, kad domiuosi tuo, kuo nereikėtų“, – nejaukiai pasijuto E.Danilovas. Jis pridūrė, kad tvirtinant metodiką premjeras atostogavo, tad kai kils pasipiktinimo banga, galės teisintis, jog nedalyvavo.
Privertė užsispyrėlis
Energetikus kompensacijų savininkams, per kurių žemes driekiasi elektros tinklų linijos, tvarka pasirūpinti privertė vienas užsispyręs drąsuolis, dešimtmetį bylinėjęsis su bendrove „Energijos skirstymo operatorius“. Tai – Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta, po ilgo bylinėjimosi pasiekęs, kad jam būtų atlyginta už energetikų naudai nustatytus servitutus. 2017 m. vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jei yra servitutas, už jį žemės savininkui visais atvejais turėtų būti atlyginta.
„Civiliniame kodekse numatyta, kaip turi būti kompensuojama už privačioje žemėje nustatomus kito asmens naudai servitutus. Bet kiek anksčiau energetikai prastūmė įstatymo pataisas, kad elektros tinklams servitutai būtų nustatomi pagal įstatymą. Matyt, tikėjosi, kad tokiu atveju kompensuoti nereikės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė ūkininkui palankų sprendimą. Tada Energetikos ministerija pradėjo rengti Vyriausybės nutarimu tvirtinamos metodikos projektą“, – aiškino A.Gaižutis.
Visus siunčia į internetą
„Valstiečių laikraštis“ Vyriausybės atstovų pasiteiravo, ar rengiant metodiką buvo išklausytos suinteresuotos visuomeninės organizacijos, kodėl jų nariai negalėjo susipažinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atliktais skaičiavimais nustatant kompensavimo įkainius?
Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša raštu atsiųstame atsakyme nurodė, kad Vyriausybės nutarimo „Dėl Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi pagal įstatymą ar sutartį tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos patvirtinimo“ projektas 2018 m. kovo 29 d. Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje buvo pateiktas derinti su suinteresuotomis institucijoms ir visuomene – šioje sistemoje galima buvo susipažinti su projektu bei teikti pastabas ir pasiūlymus.
„Gautos pastabos ir pasiūlymai buvo įvertinti vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamente numatyta tvarka. Dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, buvo parengtos ir pateiktos derinimo pažymos, kurios viešai paskelbtos Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje. Atsakymus į Lietuvos žemės ir miškų savininkų asociacijų pateiktas pastabas bei pasiūlymus galima rasti 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtoje minėto projekto derinimo pažymoje“, – „atsirašė“ Energetikos ministerija.
