Vos Statistikos departamentui pranešus, kad Lietuvoje dar gyvena trys milijonai žmonių, pasikartojo niūrūs aliarmai apie išsivaikštančią Lietuvą, ir įtarimai, kad valdžia gražina duomenis. Kiti ragina į šį skaičių žvelgti optimistiškai.
Politologas: valdantieji nepasiruošę komentuoti
Valdantieji nėra pasiruošę komentuoti paskelbtų surašymo duomenų. Apie tai byloja net prezidentės pasisakymas", – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis.
„Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų. Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln. Turime gi dainą trys milijonai, turime turėti“, – prieš kelias dienas žiniasklaidai dėstė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Premjeras Andrius Kubilius irgi ragino visus nepanikuoti bei rodė pirštu į Airiją, kuri, esą, irgi buvo susidūrusi su tokiomis problemomis, bet jas išsprendė.
Toks pasisakymas, anot L. Bielinio, byloja, kad šalyje nelabai vertinamas žmogus. „Opozicija, aišku, pasinaudos proga pakritikuoti valdančiuosius, bet šie ir patys ne kaip atrodo su savo pasisakymais. Juk net vieno žmogaus išvykimas yra praradimas. Grįš ar negrįš, neaišku. Aišku tiek, kad žmogus turi būti laikomas vertybe, tad tokie „raminantys“ pasisakymai neleistini“, – sakė jis.
Anot L. Bielinio, situaciją reikia vienareikšmiškai vertinti kaip dramatišką.
Kitas dalykas, kad minėtas D. Grybauskaitės pasisakymas jau skatina sąmokslo teoriją, esą, taip buvo pasiųstas signalas „pagerinti duomenis“ ir žūtbūt pasiekti trijų milijonų ribą.
Lyderiai turi telkti
Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad valstybės vadovai turėtų savo signalais gebėti telkti žmones ir skatinti optimizmą.
M. Lapinskas cituoja tą pačią Marijono Mikutavičiaus dainą, kurią primena D. Grybauskaitė. „Marijono dainoje herojus kalbasi su draugu. „Ir aš tūkstantį kartų sakiau savo draugui: „Mes geri, mes galingi, mes šiandien laimėsim“. Irzlus draugas atsako: „Nė velnio“.
O tada herojus kala: „Geriau negyvent negu visai netikėt. Nenuleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka devynis kartus iš eilės. Juk mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti“, – primena jis.
Anot M. Lapinsko, kiekvienas iš dainos pasiima žodžius pagal savo vidines nuostatas. „Tie, kurie yra optimistai, gyvena gerai, o tie, kurie rypauja prie butelio, yra našta sau ir kitiems. Statistikos departamentas dėsto kalba, kurią supranta – skaičiais. O žmonės gali patys pasirinkti, kokiais žodžiais tikėti“, – mano pašnekovas.
Surašymo skaičiai, pasak jo, rodo dvi problemas – ekonominę ir patriotinę, arba, jei norit, racionalią ir emocinę.
Racionali problema, anot M. Lapinsko, yra ta, kad mažėja dirbančių žmonių, tų, kurie kuria vertę ir išlaiko kitus. „Juk valstybė puikiai žino, kiek yra pensininkų, kiek moksleivių ar iš valstybės biudžeto atlyginimus gaunančių. Apsiriko su dirbančiais – tais, kurie pragyvenimą aukščiau minėtoms grupėms užtikrina.
Čia sprendimas paprastas – jei trūksta lietuvių, jų vietas gali užimti baltarusiai ir moldavai. Ir čia nebus mūsų, čia gyvenančių problema. Jei spjovęs į viską išvažiuoji, tavo tėvus ir vaikus kažkas turi išlaikyti. Tas, kuris dirbs čia ir mokės mokesčius. Jo tautybė biudžetui reikšmės neturi. Kai čia plūstels baltarusiai, galėsim padėkoti tautiečiams Airijoje“, – pastebi jis.
Antra problema, pasak M. Lapinsko – emocinė. Vyksta tautos erozija, apie ką savo priešrinkiminėse kalbose garsiai kalbėjo premjeras A. Kubilius. Tačiau su ja emigracija, kaip teigia M. Lapinskas, neturi nieko bendro. „Šiukšles internete pilantys komentatoriai gali būti tiek iš Valensijos, tiek iš Varėnos. Todėl ją stabdyti galime tik kiekvienas kurdamas gerbūvio atmosferą čia – pasitikėdami savo jėgomis, tikėdami, kad rytojus bus geresnis.
Ne skaičiai yra esmė, o jų turinys. Erozijos palaužtas žmogus sėdi ir rypauja „mūsų tik trys milijonai“. Lyderių pareiga yra suteikti viltį. Juk pasakyta „būsi legenda, kol nepraradai vilties“, – mano jis.
Statistika
Statistikos departamentas informuoja, kad išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu (2011 m. kovo 1 d.) Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų). Tai sudaro apie 94 procentus pagal Gyventojų registro duomenis ir Statistikos departamento metodiką įvertinto Lietuvos gyventojų skaičiaus, kuris kovo 1 d. sudarė 3234,9 tūkst. 2001 metų balandžio 6 dienos duomenimis Lietuvoje gyveno 3 483 972 žmonės.
Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų.
Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojų nedalyvavo surašyme (atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti).
Birželio mėn. prasidės surinktų surašymo duomenų apdorojimas. Surašymo duomenys bus skenuojami, koduojami, atliekama loginė kontrolė, vėliau – lyginami su valstybės registrų ir kitų administracinių šaltinių duomenimis. Galutinis gyventojų skaičius gali skirtis nuo išankstinių surašymo duomenų.
Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas paskelbs iki 2013 m. birželio mėn.
Elektroninis gyventojų surašymas buvo užstrigęs
Gyventojų surašymas nupieš šalies veidą?
Lietuvoje nebeliko trijų milijonų?
Išvykti į užsienį nori nemažai lietuvių