Emigrantų į Lietuvą nebeprivilioja nei valstybės politika, nei šventės. Baigiantis metams Lietuva skaičiuoja didžiausius Baltijos šalyse piniginių perlaidų ir mažėjančius sugrįžtančiųjų srautus.
Dosniais Kalėdų Seneliais artimiesiems tapę emigrantai šįmet nebėra aukso gysla paslaugų teikėjams Lietuvoje. Odontologai, grožio specialistai, juokavę, kad per Kalėdas jų kabinetuose ar salonuose karščiau nei vidurvasarį, skaičiuoja gerokai mažesnį nei praėjusiais metais šventinį uždarbį. Svetur sotesnį duonos kąsnį suradę lietuviai šiemet į tėvynę švęsti Naujųjų nebesiveržia.
„Šįmet prieš šventes emigrantų sulaukėme maždaug 50 proc. mažiau nei pernai. Kur kas daugiau jų buvo rudenį, tikėjomės, kad ir žiemą užplūs, bet gal šventiniu laikotarpiu pabrangę lėktuvų bilietai atbaidė nuo kelionių?“– svarsto grožio salono „Oranžinis stilius“ vadovė Aušra Vitkuvienė. Pasak jos, šįmet pastebima nauja tendencija – kaip niekad daug emigrantų šventėms pasikviečia artimuosius.
„Patys grįš turbūt tada, kai nuslops sujudimas ir bilietai atpigs“, – viliasi A.Vitkuvienė.
Švęsti Naujųjų – į Londoną
Panevėžietė Katerina Vaitiekūnienė su vyru ir nė dvejų metų neturinčiu sūneliu švęsti Naujųjų išskrido į Londoną. Prieš penkerius metus emigravęs brolis šįmet, užuot parvykęs į tėvynę, šventėms pasikvietė artimuosius.
„Sūneliui pirkome bilietą už pusę kainos, todėl mums pigiau nuskristi į Londoną, nei brolio šeimai grįžti į Lietuvą“, – skaičiuoja Katerina.
Jos lagamine – kvepiančios vaišės iš Lietuvos: rūkytos dešros, kumpis, brendis. Iš Londono moteris parveš brolio įdėtas dovanas mamai.
Aplankyti artimųjų bent porą kartų per metus anksčiau sugrįždavęs Katerinos brolis Lietuvoje pastarąjį kartą viešėjo 2009-ųjų vidury. K.Vaitiekūnienės tikinimu, į Londoną plūste plūdę emigrantai dabar priversti skaičiuoti kiekvieną svarą, kad išgyventų.
„Krizę jaučia ir emigrantai. Per pastaruosius metus broliui teko net keletą kartų keisti darbą. Mokamos atostogos kol kas jam nepriklauso. Dėl giminaičio mirties jam reikėjo prašyti savaitės atostogų. Šeimai tai reiškė nemenką finansinį nuostolį. Bet Lietuvoje būtų dar blogiau – turbūt dirbtų už kiek didesnį nei 1000 litų atlyginimą ir gyventų tik tam, kad mokesčius susimokėtų“, – mano K.Vaitiekūnienė.
Praktiškos atostogos
Prieš trejetą metų Norvegijoje įsikūrusi buvusi panevėžietė Neringa Baltrūnaitė Lietuvoje likusius artimuosius stengiasi aplankyti bent porą kartų per metus. Mergina nė neįsivaizduoja, kad prie Kalėdų stalo galėtų sėstis toli nuo tėvų.
„Kalėdos – šeimos šventė. Nesvarbu, kur švęsti, svarbu – su tėvais“, – tvirtina N.Baltrūnaitė.
Tačiau dviem savaitėms į gimtąjį Panevėžį parskridusi emigrantė ne tik artimuosius lanko, bet ir skuba susitvarkyti begalę reikalų.
„Visos dienos užimtos: gydytojas, odontologas, manikiūras, pedikiūras, kirpykla“, – vardija Neringa.
Pasak emigrantės, Lietuvoje medicinos ir grožio paslaugos ne tik pigesnės, bet ir, jos nuomone, kokybiškesnės. Prieš mėnesį ranką susilaužiusiai N.Baltrūnaitei po vizito pas Norvegijos medikus susidarė įspūdis, kad jos nelaimė šiems ne itin rūpėjo.
„Ten medikai aplink pacientą nešokinėja, ligos nesureikšmina. Lietuvoje ligoniui dėmesio tikrai daugiau“, – įsitikinusi Neringa.
Aplenkia medikus ir kirpėjus
N.Baltrūnaitė laikosi emigrantų taisyklės: jei dar įmanoma kentėti, pas užsienio medikus geriau neiti. Ne vien dėl aptarnavimo kokybės.
Prieš porą metų už laikiną danties karūnėlę Norvegijoje Neringa paklojo maždaug 500 litų. Net ir emigrantams tokia suma atrodo milžiniška.
Anot merginos, atvažiavusieji užsidirbti Norvegijoje stengiasi aplenkti ir grožio salonus.
„Vien vyriškas kirpimas kainuoja 60–80 litų. Moterims susitvarkyti plaukus dar brangiau. Draugė už kiek pakirptus ir sruogelėmis padažytus plaukus sumokėjo apie 500 litų. Gerai, kad mano pačios plaukai ilgi, užtenka kirpykloje apsilankyti porą kartų per metus, kai grįžtu į Lietuvą“, – „Sekundei“ pasakojo N.Baltrūnaitė.
Į tėvynę trumpam parvykusių emigrantų būtinų darbų sąraše – lauktuvių paieškos. Draugams į Norvegiją Neringa veža lietuviškų saldainių, gėrimų, sau – būtinai rūkytos dešros, lašinių ir duonos.
Psichologės ir socialinės pedagogės specialybę Lietuvoje įgijusi N.Baltrūnaitė Norvegijoje darbuojasi degalinės operatore. Mergina tvirtina uždirbanti tiek, kad sunkmečio nė nepajutusi.
Tačiau, pasak jos, dabar atvykėliams Norvegija nebėra tokia svetinga, kaip emigravusiesiems prieš porą trejetą metų.
„Aš nejaučiu pajamų sumažėjimo, bet šių dienų emigrantams sunku. Gauti nuolatinį darbą, o ne savaitei ar dviem, Norvegijoje vien anglų kalbos nebeužtenka. Darbdaviai reikalauja mokėti ir norvegiškai“, – pasakojo N.Baltrūnaitė.
Ji pati neatsisako minčių sugrįžti į Lietuvą. Tačiau planai įsikurti tėvynėje atidėti neribotam laikui.
„Turėdama tokią specialybę Lietuvoje gaučiau darbą turbūt tik už minimalų atlyginimą. Toks uždarbis manęs nebetenkina“, – tvirtina Neringa.
Pinigai keliauja per bankus
Kalendoriui skaičiuojant paskutines dienas iki Naujųjų pašto skyriuose – ne tik sveikinimus siunčiančiųjų antplūdis. Paskutinėmis savaitėmis suintensyvėja ir piniginės perlaidos.
Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktoriaus Arūno Venckevičiaus teigimu, gruodį perlaidų siunčiama 23 proc. daugiau nei lapkritį. Tačiau šįmet, anot direktoriaus, piniginių perlaidų iš užsienio, palyginti su 2009-ųjų šventiniu laikotarpiu, sumažėjo beveik dešimtadaliu.
Užsienyje uždarbiaujantys tautiečiai Lietuvoje likusiems artimiesiems prieš šventes paštu persiunčia vidutiniškai 600 litų.
Daugiausia perlaidų į Lietuvą prieš žiemos šventes plaukia iš emigrantų labiausiai pamėgtų šalių – Anglijos, Airijos, Ispanijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
