Ar norėtumėte tris savaites nemokamai paatostogauti Malagoje ir už tai dar gauti 2,5 tūkst. eurų? Spėliojate, koks tai darbas? O dirbti, kaip paaiškėjo, čia daug nereikia, užtenka pasiryžti susituokti su kokios nors egzotiškos šalies, pavyzdžiui, Nigerijos, piliečiu ir taip jam suteikti galimybę gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje.
Pasiūlymas tekėti – internetu
Tokį „darbo pasiūlymą“ gavo ir viena naujienų portalo Balsas.lt žurnalisčių. Į specialiai socialiniam eksperimentui sukurtą fiktyvią anketą viename populiariame pažinčių tinklalapyje be gausybės pasiūlymų susipažinti ir susitikti atskriejo ir dar vienas, tiesa, itin intriguojantis (kalba netaisyta): „Sveika, gal tave sudomintų fiktyvios vestuvės už pinigus. Ispanijoje už užsieniečio turėtum būti apsivedus 1 metus, o po to gali ir išsiskirti, nes jam reikia prasitęsti rezidenciją toje šalyje. Visa tai (dokumentų tvarkymas) užtruktų kažkur 3 savaites. Kelionė ir gyvenimas Ispanijoje apmokėtas. Plius pinigai už sudarytą fiktyvią santuoką, kiek sutarsime.“
Paprašius patikslinti kai kurias detales, netrukus atskriejo ir antra žinutė: „Aš čia tau maždaug pasakiau 3 savaites, gali užtrukti iki keturių kažkur. Taip reikėtų išsiskirti bet tai maža problema kadangi esam Europos Sąjungoj tai bet kurioje šalyje Europos Sąjungos kur bebūtum gali priduot prašymą, kad nori skirtis ir būsit išskirti, kaip ir minėjau, reikia kad bent metus, neišsiskirtum, kad jam rezidencija pratęstų dar 4 metams. Šiuo metu jis ją turi, bet baigiasi ji jam vasarį, todėl ir nori iš anksto susitvarkyti, nes prieš tai su ispane buvo susituokęs.“ Dar buvo pasiūta atsiųsti mobiliojo telefono numerį, kad būtų galima užduoti kitus rūpimus klausimus.
Neapdairumu piršliaujančio lietuvio apkaltinti tikrai negalima, nes buvo iš karto suteikta informacija ir apie būsimas gyvenimo sąlygas: „Realiai gyvent neatvažiuotum čia į Ispaniją. Gyventum kartu su manim ir mano drauge tas 3 savaites, kol būtų sutvarkyti dokumentai. Tada gauni pinigus ir važiuoji namo. Jis iš Nigerijos, jei tau yra skirtumas kažkoks, nes pavardė tavo pase vis tiek liks ta pati, kaip ir yra. Tau sumokama 2500 eurų ir pragyvenimas čia. Kelios dienos dokumentų pridavimui, o po to veiki ką nori, ar po miestą vaikštai ar prie jūros guli, čia jau tau spręst“, – apie žadamą „medaus mėnesį“ prie jūros rašė „vedybų planuotojas“.
Spaudimas ir nurodymai
Pirmasis pokalbis telefonu Balsas.lt žurnalistei paliko gana neigiamą įspūdį, bendravimas iš karto prasidėjo kreipiniu „tu“, nors pašnekovas buvo mandagus, balse buvo jaučiamas nekantrumas ir net tam tikras spaudimas, kad kuo greičiau būtų paimta pažyma iš civilinės metrikacijos skyriaus, kad būsimoji nigeriečio nuotaka šiuo metu yra netekėjusi ir sudaryti santuoką nebus jokių kliūčių.
Pokalbio telefonu metu pašnekovas nepaklausė nei vardo, nei pavardės ir pats neprisistatė. Iš karto buvo pareikšta, kad pasiūlymu susidomėjusi mergina nedelsiant turi paskambinti į savo miesto (kurio taip pat nebuvo klausiama) civilinės metrikacijos skyrių ir pasidomėti, kaip greitai bus išduodama santuokai reikiama pažyma.
Apie būsimą jaunikį taip pat buvo pasakyta nedaug, tik tai, kad jis iš Nigerijos, kad jam būtina pratęsti leidimą gyventi Ispanijoje. Tiesa, buvo pasakyta, kad šiam vyrui tai bus ne pirmoji santuoka su užsieniete – anksčiau jis buvo vedęs ispanę, bet su ja išsiskyrė.
Dar po kurio laiko į mobilųjį buvo atsiųsta žinutė: „Dar norėjau pasitikslinti, ar tu bent kažkiek kalbi angliškai?“. Bet į ją atsakyta nebuvo, kaip ir į besikartojančius skambučius per kitas keletą dienų.
Nuotakų reikia ne vienos
Paskutinio pokalbio telefonu metu, į klausimą, kiek potencialiam jaunikiui metų, buvo atsakyta: „32 gal, o gal ir 34, nežinau tiksliai, kažkuris iš šitų variantų.“ O labai tiesmukai paklausus, ar į žmonos pareigas įeina ir šeiminės lovos šildymas, pašnekovo reakcija nustebino: „Na ką tu! Tikrai ne, juk tiek tu jį ir tematysi... Tikrai čia ne apie tai kalbame“, – balse buvo juntamas džiugesys ir atsipalaidavimas.
„Su šituo lengviau, nes leidimą gyventi šalyje jis dar turi, o viskas turi būti sutvarkyta iki vasario, nes jam nuolat reikia važinėti į Nigeriją ir atgal į Ispaniją. Bet to, čia yra daug norinčių, šitas žmogus turi ir brolį, kuriam taip pat reikia tokių vestuvių“, – nevyniodamas į vatą dėstė pašnekovas ir pridūrė, kad šią vasarą jau buvo atvykusios net kelios merginos iš Lietuvos ir sėkmingai sudarė fiktyvias santuokas.
Nusistebėjus tokiu norinčių fiktyviai ištekėti srautu, pašnekovas atvirai paaiškino: „Suprask, tu esi dešimtasis variantas, čia daug turime norinčių ir skambučių gauname daug.“
Nuotakos kainos pakelti nepavyko
Dar vienas svarbus pokalbio momentas buvo kainos derybos: būsimai „nuotakai“ pareiškus, kad 2,5 tūkst. yra nedidelė suma, kai kalbama apie fiktyvią santuoką, pašnekovas suskubo patikslinti: „O kiek tu nori gauti?“ Išgirdęs argumentą, kad vidutinė „rinkos kaina“ už tokią „paslaugą“ siekia apie 5 tūkst. eurų, nesusipratusiai lietuvei vyriškis išdėstė: „Tokios kainos yra tada, kad tuokiamasi Didžiojoje Britanijoje ir už kokio nors musulmono. Su jais dirbama kitaip, jiems taikomi kitokie įstatymai, tai ir kaina kita. Mes apie šiuos atvejus žinome, ten reikalų dažnai tenka turėti su pakistaniečiais, turkais...“
Vyriškis itin dažnai pabrėžė žodį „mes“ ir smalsiai lietuvaitei kilo klausimas, ar tie „mes“ dažnai užsiima vestuvių planavimu ir į šį klausimą buvo atsakyta teigiamai, neva padedama: „Ir jiems gerai, ir mums šis tas nubyra“, – atviravo piršlys.
Išgirdęs neigiamą potencialios nuotakos atsakymą, kad vis tik pamąsčiusi mergina nusprendė nevykti į saulėtąją Ispaniją, pašnekovas nė kiek nenustebo ir net ėmė juokauti: „Suprantama, ne visos tam pasiryžta, juk pirmiausia galvojama, kad merginos bus parduotos, ar dar kas nors nutiks. Nereti atvejai, kai atsisakoma, aišku, būna ir tokių, kurios ryžtasi atvykti.“ Pokalbio pabaigoje pašnekovas atsisveikino draugiškai linkėdamas sėkmės.
Pamokančios lietuvaičių istorijos
Šiemet spaudoje pasirodžiusi istorija apie dvi lietuvaites, kurioms Velso teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, nes šios per savo tuoktuves negalėjo susikalbėti su jaunikiais iš Indijos, jų gerai nepažinojo (paklausta, už kurio vyro teka, moteris dūrė pirštu ne į savo jaunikį ir taip situacija tapo graudžiai juokinga), daug kam kėlė tik šypseną, tačiau tokių atvejų būta ne vieno.
Kalbos barjeras, akivaizdūs socialiniai skirtumai ir moters nenoras imti vyro pavardę, migracijos tarnybų pareigūnų teigimu, yra dažniausi požymiai, signalizuojantys, kad su šia „meilės istorija“ kažkas ne taip.
Civilinis kodeksas draudžia, bet...
Civilinis kodeksas draudžia fiktyvių santuokų registravimą, tiesa, įrodyti, kad jaunavedžiai nedega noru kurti laimingą šeimą, yra gana sudėtinga. Pagal LR civilinio kodekso vieną iš straipsnių, santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį, bet tokią santuoką gali ginčyti tik sąžiningas sutuoktinis, t.y. tas, kuris ketino sukurti šeimą, pavyzdžiui, moteris tekėjo norėdama šeimos, o vyras ją sudarė dėl kitų tikslų, apgavo moterį. Santuoką anuliuoti gali tik teismas.
Tiesa, Lietuvoje būta atvejų, kuomet paaiškėjus, kad mišrios santuokos buvo sukurtos tik dėl vieno iš sutuoktinių tikslo apsigyventi ES. Tokiais atvejais leidimai gyventi ir dirbti buvo anuliuoti, o po „neplanuotų“ skyrybų antrosios pusės privalėjo grįžti į savo gimtinę ir ieškoti kitų būdų, kaip legaliai apsigyventi ir dirbti ES.
