Daiva Savickienė
Išvykstantys dirbti į užsienį tėvai turi ne tik pasirūpinti, kas laikinai globos jų vaikus, bet ir susitvarkyti atitinkamus dokumentus. Kitu atveju, prireikus parašo mokykloje ar vaikui susirgus, jo globėjai susiduria su problemomis. Palieka artimiausiems
Tiek mieste, tiek rajone dauguma išvykstančių dirbti į užsienį suaugusiųjų pasirūpina vaikų laikinos globos dokumentais. Tačiau kartais nepaisoma specialistų patarimo po kurio laiko į užsienį išsivežti ir vaikus. Miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė neneigia – pasitaiko visokių tėvų. Vis dėlto tik vienetai nepasirūpina reikiamais dokumentais.
Išvykstančiųjų iš Panevėžio nėra daug – kasmet jų skaičius būna labai panašus. Pavyzdžiui, pernai tokių panevėžiečių buvo 79, užpernai – kiek per 70.
Dažniausiai tėvai namuose palieka paauglius, tačiau yra ir mažylių iki penkerių metų. Jų globa paprastai patikima artimiausiems žmonėms – seneliams, tetoms. Rečiau – giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims, tačiau tokiems, kuriuos vaikas puikiai pažįsta, bendrauja.
Nors, pasak A. Grainienės, prašymą galima pateikti ir internetu, o vėliau atnešti reikiamus dokumentus, vis dar tenka išgirsti pasiteisinimų, esą išvykti reikėjo labai skubiai – ne popieriai buvo galvoje. „Mes suprantame, kad skubu, ir skubiai sutvarkome“, – patikina A. Grainienė.
Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Matuzevičienė irgi sako, jog dauguma išvykstančių tėvų stengiasi susitvarkyti reikiamus dokumentus. Juos paprotina ir seniūnijos.
„Ar tai būtų susiję su sveikata, ugdymu, vaikui būtinas įstatyminis atstovas“, – pabrėžia specialistė. Rajono gyventojai taip pat savo atžalas palieka artimiausių žmonių – senelių, dėdžių, tetų globai. Per metus tokių atvejų būna ir 16, ir 20. Paprastai rajono gyventojai vieni išvyksta keletui mėnesių, kol įsitvirtina, susiranda darbą, o vėliau išsiveža ir vaikus. Išsiskyrimas nėra gerai
Vaiko teisių apsaugos specialistai privalo kartą per metus apsilankyti ir pažiūrėti, kaip emigrantų vaikams sekasi. Paprastai apsilankoma per pirmus tris mėnesius po tėvų išvykimo. Jei yra bėdų, o tėvai nereaguoja, tenka kartais griebtis ir drastiškesnių priemonių.
Pasak A. Grainienės, kartą yra net tekę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Mama reguliariai išvažiuodavo į užsienį ir palikdavo vaikus laikiniems globėjams. Vaikai sunkiai išgyveno mamos išvykimą, kilo problemų, tačiau ši vis tiek nepasiėmė atžalų su savimi į užsienį.
Neseniai specialistams teko aiškintis ne tik kur išvykę tėvai, bet ir kur dingęs pats vaikas.
Specialistai pastebi, kad likusiems Lietuvoje be tėvų vaikams vis dėlto kyla problemų – ir ypač paauglystės metais.
„Matome, kad gyvenimas be tėvų nėra gerai, bet kad būtų labai blogai – nepasitaikė“, – kad vaikai išgyvena išvykus tėvams, sako A. Grainienė.
Dėl to, jos teigimu, visada ir patariama kartu pasiimti vaikus.
Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės I. Matuzevičienės teigimu, palikti vaikai reaguoja įvairiai. Pasak jos, būna ir elgesio problemų, maištaujama. Jei vaikai palikti seneliams, su kuriais kartu gyventa, daug bendrauta, yra emocinis ryšys, būna kiek lengviau.
