To, tikėdamiesi nemokamai pasigydyti Lietuvoje, neretai siekia asmenys, deklaravę išvykimą iš Lietuvos. Tačiau dar dažniau trumpam apsidrausti nori lietuviai, kurie ilgiau kaip pusmetį gyvena, dirba bei yra apdrausti kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, bet nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos, nors tą privalėtų padaryti.
Panevėžio TLK pažymi, kad LR sveikatos draudimo įstatymas nėra taikomas asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikoma kitos EEE valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos teisė.
Štai, ką žinoti apie PSD
Svetur gyventiems ir dirbantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, kad PSD įmokas jie turi mokėti tik vienoje šalyje – paprastai ten, kur dirbama ir mokami mokesčiai. Būtent toje šalyje, būdami jos apdraustaisiais, asmenys turėtų gauti ir sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, jei žmogus gyvena, dirba ir moka PSD įmokas, pavyzdžiui, Norvegijoje, jis neturėtų šių įmokų mokėti Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kad jo gyvenamoji vieta vis dar neteisingai deklaruota mūsų šalyje.
ES šalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijos Konfederacijoje apdrausti lietuviai, atvykę atostogų į Lietuvą, gali nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, jei turi gyvenamojoje šalyje išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę.
Dalis užsienio lietuvių vis tik gali be papildomų mokėjimų gauti ne tik būtinąją medicinos pagalbą mūsų šalyje, tačiau ir planines sveikatos priežiūros paslaugas. ES teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, dėl tam tikrų priežasčių negalintis gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas PSD, gavęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą (E 112 / S2 formos pažymą), gali vykti į kitą ES šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas.
Rado dar vieną būdą
Pasak Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistų, yra dar vienas būdas EEE šalyje sveikatos draudimu draustiems lietuviams gydytis mūsų šalyje – pasinaudoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis.
Nusprendusieji tai daryti, pirmiausia turi pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje yra apdrausti, išsiaiškinti, ar reikia turėti išankstinį leidimą (tokią informaciją teikia kiekvienos šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras). Jei gauta informacija nepakeistų apsisprendimo gydytis Lietuvoje, mūsų šalyje gautas medicinos paslaugas asmuo turėtų apmokėti savo lėšomis, o grįžęs galėtų kreiptis į kompetentingą šalies, kurioje yra apdraustas, įstaigą ir prašyti kompensuoti išlaidas.
Lietuvos piliečiai, kurie dirba ir yra deklaravę išvykimą ne į ES valstybes, bet, pavyzdžiui, į JAV, Kiniją, Rusiją, Ukrainą ar kt., anksčiau minėtais būdais kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje gauti negali – už gydymą mūsų šalyje jiems reikia mokėti patiems. Norėdami padengti išlaidas, prieš vykdami į Lietuvą asmenys turi savanoriškai apsidrausti sveikatos draudimu privačiose draudimo kompanijose tam laikotarpiui, kurį planuoja būti Lietuvoje. Vėliau jie turi kreiptis į privačią draudimo kompaniją kompensacijos už gautas sveikatos priežiūros paslaugas, jei jos buvo numatytos sveikatos draudimo sutarties sąlygose.
