Kokios savivaldybės laimėtų „daugiausiai uždirbančios“, „seniausios“, „labiausiai socialiai remtinos“, „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios“, „geriausiai su nedarbu kovojančios“, „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinančios“, „pradelstų mokėjimų lyderės“ titulus?
Trečiosios „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos Lietuvos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatai surikiavo savivaldybes pagal pagrindinius namų ūkių ekonominius ir socialinius rodiklius. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, dauguma namų ūkių savivaldybėse, kuriose vyrauja izoliuotos kaimiškos vietovės ir gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių bei bedarbių, akivaizdžiai tolsta nuo didžiųjų šalies miestų savivaldybių. Tokia situacija, anot jos, privers savivaldybes ieškoti savo stipriųjų pusių, kurios užtikrintų aukštesnę gyvenimo kokybę vietos gyventojams.
Atlyginimai skiriasi vis labiau
Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2,4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio, Kauno ir Kretingos savivaldybėse. Nepaisant bendro šalies ūkio augimo, vidutiniai atlyginimai 15-oje savivaldybių smuko. Labiausiai – Pagėgių ir Ignalinos sabvivaldybėse.
Kaip ir praėjusiais metais, didžiausią vidutinį atlyginimą „į rankas“ gavo vilniečiai – 1931 Lt. Mažiausiai, 1200 Lt, gavo Šalčininkų r. savivaldybės gyventojai. Pasak O. Bložienės, didžiausi atlyginimai išlieka tuose miestuose, kuriuose yra daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų arba yra įsikūrę visos šalies ūkiui reikšmingi objektai.
Praėjusiais metais augo ne tik vidutiniai atlyginimai, bet ir senatvės pensijos, kurios buvo grąžintos į priešcarinį lygį. Vidutiniškai visose savivaldybėse senatvės pensijos išaugo 55 Lt/mėn.
Brangiausiai už komunalines paslaugas mokėjo Vilniaus, Anykščių, Neringos, Trakų, Prienų, Pakruojo, Šiaulių r. savivaldybės.
Įsiskolinimai auga greičiau už pajamas
Sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis ir senatvės pensijos praėjusiais metais augo pradelsti mokėjimai. Šių metų pradžioje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis jos gyventojų darbo užmokestis. Didžiausias sumas yra įsiskolinę kurortų ir didmiesčių gyventojai.
Daugiausia įsiskolinimų antrus metus iš eilės fiksuota Kalvarijos savivaldybėje, mažiausiai – Šilalės, Skuodo ir Kelmės r. sav. Visoje šalyje įsiskolinimų pasiskirstymas yra labai netolygus, o tam įtakos turi darbo užmokesčio dydis, verslo subjektų skaičius, nedarbas ir kiti veiksniai. Grėsmingiausia situacija yra Kalvarijos sav., kur darbo užmokestis yra vienas mažiausių šalyje, o bedarbių skaičius nuolat auga ir net 6 punktais viršija šalies vidurkį.
Emigrantai grįžta, pašalpų gavėjų daugėja
Kartu su atlyginimų bei pradelstų mokėjimų skaičiumi keitėsi ir nedarbo rodikliai, kurie pakoregavo išvykstančiųjų į užsienį srautus. 42 savivaldybėse registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykis išaugo. Sparčiausiai bedarbių daugėjo Visagino bei Kazlų Rūdos savialdybėse, daugiausiai darbo ieškančiųjų buvo Ignalinos, Alytaus r. ir Zarasų savivaldybėse. Bedarbių sparčiausiai mažėjo Kaišiadorių ir Vilniaus rajonuose.
Mažėjant nedarbui pastebimas emigracijos lėtėjimas. 2011 m. lyginant su 2010 m., išvykstančiųjų sumažėjo 35 proc. Jų skaičius augo tik Šalčininkų ir Neringos savivaldybėse. Pavyzdžiui, Alytaus ir Jurbarko savivaldybėse išvykstančiųjų skaičius buvo perpus mažesnis. Tai pat dvigubai padidėjo grįžtančiųjų į tėvynę skaičius.
2012 m. pirmą kartą nuo 2005 m. mažėjo socialinės pašalpos suma per metus, tenkanti vienam jos gavėjui ir bendra išmokėta suma. Nors bendra suma mažėjo, socialinės paramos gavėjų skaičius išaugo 4,53 proc. Socialinę pašalpą gavo kas penktas Kėdainių r., Kalvarijos ir Šalčininkų r. savivaldybių gyventojas. Mažiausiai pašalpų gavėjų – didmiesčiuose ir Neringoje.
Pasak O. Bložienės, nereikėtų manyti, kad į Lietuvą grįžtantys emigrantai yra vien pašalpų gavėjai. Grįžta ir žmonės galintys sukurti, pakeisti, todėl šių metų prognozės yra šiek tiek gersnės. „Situacija Lietuvoje nėra bloga, kadangi yra ne vienas teigiamas rodiklis, leidžiantis manyti, kad situacija gerės“, – sakė asmeninių finansų specialistė.
„Swedbank“ specialistai teigia, kad Lietuvoje atotrūkį tarp savivaldybių gyventojų finansinės situacijos ar sąlygų lėmė verslo situacija 2012-aisiais – Eurozonos šalių situacijos, antosios recesijos bangos prognozių, Seimo rinkimų ir galimų ekonomikos pokyčius, MMA didinimo prognozių ir kt. Tai nesuteikė papildomo postūmio natūraliam ekonomikos atsitiesimui.
