Vieni tikina negavę pinigų už darbą, kiti aiškina, kad darbas atliktas nemokšiškai ir daugiau jokių pinigų nemokės. Toks konfliktas kilo tarp grupelės lietuvių statybininkų ir statybų bendrovės. Pinigų reikalaujantys imigrantai grasina įmonę paduoti į teismą ir ten išsireikalauti nesumokėtą dalį.
Tiesa, kito kelio atgauti pinigus gyvenamąjį namą Tunbridge Wellse, Kente, įrenginėję lietuviai ir neturi – laisvai samdomi (angl. self-employed) darbuotojai savo teises Anglijos darbo rinkoje gali apsiginti tik patys.
Lietuvos pilietis Dmitrijus Polianskij jau nunešė visus dokumentus teisininkams. Dažytoju dirbantis vyras pats nebeturi vilties atgauti likusios dalies pinigų iš bendrovės „Kent & Sussex Loft Conversions“. Vyro teigimu, skola siekia apie 4 tūkst. svarų. „Įmonės savininkas su manim net nesikalba, ignoruoja, todėl kitos išeities, kaip kreiptis pagalbos į teisininkus, man neliko“, – „Tiesai“ aiškino dažytojas.
Įkalbėjo atvažiuoti iš Lietuvos
Vyras darbo skelbimą rado rusų kalba Jungtinėje Karalystėje leidžiamame laikraštyje. Pradėjęs darbą naujojoje bendrovėje Kente jis sutartu laiku sulaukė pirmojo čekio ir klausimo, ar nepažįsta daugiau darbininkų. Dmitrijus į darbą pakvietė kelis draugus. Bendrovės savininkas Josephas Quao pasiūlė imtis įrengti gyvenamąjį namą Tunbridge Wellse. „Kartu su manim pradėjo dirbti pažįstamas, su kuriuo jau dirbom Anglijoje. Paskambinau net vienam draugui į Lietuvą. Pasakiau: Andrejau, yra geras darbas, jeigu nori užsidirbti – atvažiuok. Vėliau paaiškėjo, kad nenorėdamas draugą įviliojau į spąstus“, – kalbėjo Dmitrijus.
Lietuvių teigimu, bėdos su rangovu prasidėjo vos pradėjus darbą. Dmitrijus tikino, kad jam iškart užkliuvo, kaip buvo pastatytas namo karkasas. Anot jo, akivaizdžiai matėsi, kad pastatas suręstas su broku ir tai trukdys tolesniems darbams. „Tačiau Josephas vis numodavo ranka ir liepė daryti savus darbus bei nesirūpinti, kas padaryta ne taip. Problema buvo ta, kad rangovas neturėjo aiškaus projekto, brėžinių. Pavyzdžiui, aš nuglaisčiau ir nudažiau sienas, o tada paaiškėjo, kad jungikliai ne ten sudėti. Elektrikas viską išdaužė, perkėlė, o man liepė dažyt iš naujo. Pasakiau, kad čia papildomi darbai ir mes dėl jų turim susitarti, tačiau papildomai mokėti niekas neketino“, – dėstė darbuotojas iš Lietuvos.
Anot Dmitrijaus, skaudžiausiai nuo bendrovės „Kent & Sussex Loft Conversions“ nukentėjo stogo dengti iš Lietuvos atvykęs jo draugas Andrejus. „Žmogus metė viską Lietuvoje ir atvažiavo į Angliją. Jis pataisė nekokybišką stogo konstrukciją ir jį uždengė, bet už tai negavo nė penso. Jis net pabėgo iš kambario, kuriame gyveno, nes neturėjo už ką susimokėti. Žmona atsiuntė pinigų, kad galėtų grįžti į Lietuvą“, – pasakojo Dmitrijus.
Gailisi samdęs lietuvius
Kad darbai buvo atlikti su broku, sutinka ir „Kent & Sussex Loft Conversions“ vadovas Josephas Quao. Tik jis dėl trūkumų kaltina pas jį dirbusius lietuvius. Emocingai telefonu „Tiesai“ savo versiją dėstęs verslininkas tvirtino, kad blogesnių darbuotojų nebuvo turėjęs per visą savo verslo istoriją: „Dėl jų aš patyriau tik nuostolių. Už to namo įrengimą turėjau sumokėti tris kartus, o klientas vis tiek liko nepatenkintas. Dabar jis grasina parašyti blogą atsiliepimą, o tai pakenks mano verslui. Kiti žmonės internete ras informaciją, kad aš nemoku statyti namų“, – apgailestavo J. Quao.
Jis tvirtino, kad lietuviai buvo nemokšos – neva darbą, kurį buvo galima atlikti per kelias dienas, jie dirbo tris savaitės. Verslininkas taip pat aiškino, kad keli iš brigados net neturėjo darbo įrankių. „Ir dar jie mane kaltina... Kokia dar kita firma jiems būtų pirkusi įrankius?“ – pasipiktinimo neslėpė J. Quao. Jis pasakojo, kad lietuviai nuolat meluodavo, kurdavo absurdiškas istorijas, norėdami gauti pinigų. „Vieną kartą man teko net kviesti policiją“, – tvirtino verslininkas. Istoriją su policija prisiminė ir Dmitrijus. Anot jo, J. Quao griebėsi telefono ir skambino pareigūnams, nes grindis dėję lietuviai pasakė, kad išardys jas, jeigu jiems nesumokės. „Tie vyrai jam pasakė, kad Lietuvoje elgiasi būtent taip: jeigu jiems nesumoka už darbą, jie išardo grindis“, – teigė D. Polianskij. Konfliktas buvo išspręstas be pareigūnų, tačiau už grindų dėjimą pinigų lietuviai negavo.
J. Quao tvirtino, kad šioje istorijoje labiausiai nukentėjo jis. Neva jam už darbą reikėjo sumokėti kelis kartus, be to, buvo pakenkta jo bendrovės reputacijai. Vyras tikino nebijąs stoti prieš teismą ir įrodyti, kad jis lietuviams nieko neskolingas, nes jie darbą esą atliko su broku. Be to, bendrovės savininkas sakė, kad nesumokėtas likutis yra žymiai mažesnis nei nurodo lietuviai.
Pataria apsidrausti dar dirbant
„Tiesą“ konsultavę specialistai teigė, kad verslininkui savo ketinimus įgyvendinti gali būti sunkiau, nei jis mano. Broką rangovas turėtų nurodyti dar atliekant darbus ir reikalauti jį pašalinti. Jeigu statybininkai su tuo nesutiktų, būtų galima kviesti ekspertus, kurie įvertintų, dėl kieno kaltės darbai buvo atlikti netinkamai. Tačiau be ekspertų vertinimų teisme apkaltinti lietuvius broku verslininkui gali būti sudėtinga. Pats J. Quao tikino, kad „jis turi visus reikalingus dokumentus“, todėl teismo proceso nesibaimina, o „net norėtų viską išsiaiškinti tokiu būdu“.
Dažytojas Dmitrijus teigė manąs, kad susitarti su „Kent & Sussex Loft Conversions“ bendrovės savininku greičiausiai būtų pavykę ir be teisininkų, jeigu ne jo patarėjai. Kartu su J. Quao dirba keli lietuviai, o vieną iš jų Dmitrijus vadino jo padėjėju. „Ta bendrovė dirbo ir su anglais statybininkais. Negirdėjau, kad jie būtų turėję problemų dėl atsiskaitymo. Galbūt Josephui jo padėjėjas, turintis ryšių su Lietuva, patarė, kad lietuviai gali daugiau iškęsti, jiems galima mokėti mažesnį atlyginimą ar išvis nemokėti“, – svarstė lietuvis. Pats verslininkas jam ilgiau dirbančius lietuvius apibūdino tik gerais žodžiais. Anot jo, būtent jie ir ištaisė Dmitrijaus komandos paliktą broką.
Lietuvių interesus ginantys teisininkai nagrinėja situaciją ir jau artimiausiu metu kreipsis į „Kent & Sussex Loft Conversions“ su reikalavimu išmokėti pinigus. Detaliau komentuoti šios situacijos jie nepanoro, kol nebus pasiektas rezultatas. Finansų specialistai tokiose situacijose atsidūrusiems statybininkams, kurie dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai, pataria aiškiai susitarti su rangovu dėl atsiskaitymo terminų ir, jam suėjus, išrašyti sąskaitas. Net jeigu jos nebus apmokėtos, tai bus realus įrodymas, kad darbai buvo atlikti ir už juos turi būti sumokėta. Jeigu užsakovas neapmoka kelių sąskaitų iš eilės, verta pagalvoti, ar nereikėtų stabdyti darbų apskritai.
Paulius Valatkevičius
