Juos smerkia didžioji dalis visuomenės, iškeikia ar paspiria koja pro šalį einantys agresyvūs paaugliai.
Šie žmonės labai nepatogūs miestą svečiams aprodantiems valdininkams ir politikams, tačiau jie visuomet sugrįžta į savo uždarbio vietas.
Išmaldos prašantys panevėžiečiai jau senokai yra tapę neatsiejama miesto gyvenimo dalimi.
Vėlinės panevėžiečiams tapo ne tik proga prisiminti Anapilin išėjusius artimuosius, bet ir tuos, kurie dėl įvairių priežasčių artimųjų bei draugų buvo užmiršti dar būdami gyvi.
Prie centrinio miesto turgaus išmaldos prašę elgetos garsiai svarstė, kad galbūt prieš šventes jiems pavyks surinkti keliais litais daugiau nei įprastomis darbo dienomis. Kai kurie elgetos už gautus pinigus ketino pirkti gėlių bei žvakių ir kaip daugelis miestiečių planavo aplankyti artimųjų kapines. Kiti pasakojo, jog Vėlinės jiems suteikė progą sutaupyti ar užsidirbti skalsesniam maistui.
„Už surinktus pinigus išeina tik pavalgyti, litą ar du atsidedu. Stengiuosi surinkti pinigų kelionei pas medikus į Šiaulius. Prieš septynerius metus mane sumušė. Tapau invalide, buvo sudaužyta galva, iki šiol blogai valdau rankas ir kojas. Noriu nuvykti ir išsirūpinti invalidumą“, – savo istoriją pasakojo prie miesto centre esančios „Iki“ parduotuvės išmaldos prašiusi Birutė.
Moteris dėl ją užklupusių gyvenimo negandų kaltino save.
„Šiuo metu gyvenu sandėliuke, geras žmogus leido apsigyventi. Kažkada esu dirbusi „Ekrano“ gamykloje, kolūkyje, bet jau tada turėjau problemų dėl alkoholio. Jei galėčiau atsukti laiką, nebeimčiau nė lašo į burną. Per alkoholį buvau sužalota. Jau tris mėnesius nebegeriu, nes sveikata nebeleidžia“, – tikino Birutė.
Moteris pasakojo, kad elgetaudama neretai sutinka buvusius pažįstamus ar draugus, kurie paaukoja pinigų.
„Paklausia, kaip sekasi, jie supranta, kad gyvenime man nepasisekė, ir nesmerkia“ – teigė pašnekovė.
Prie turgaus sutikti išmaldos prašytojai pastebėjo, kad panevėžiečiai išmaldą noriai dalina prieš didžiąsias metų šventes. Panevėžio elgetoms strategine ir pelningiausia vieta yra tapusi Ukmergės gatvė ties turgumi, taip pat „Iki“ bei „Maximos“ parduotuvės, kur savaitgaliais ir prieš šventes išmaldos prašo iki dešimties žmonių. Neretai besimeldžiančius ir išmaldos prašančius varguolius galima pamatyti ir prie kitų didžiųjų prekybos centrų.
Kova už būvį
„Sekundės“ žurnalistams atviravę elgetos savo gyvenimą lygino su užburtu ratu, į kurį patekus kelio atgal nėra. Tačiau dėl užsidariusio rato, iš kurio nebesitiki ištrūkti, kaltino ne save.
„Išsikapstyti iš tokio gyvenimo neįmanoma. Problema ne alkoholis. Mano nesveiki inkstai, medikai pasakojo, kad liga prasidėjo dėl peršalimo. Man turėtų priklausyti invalidumo grupė, tačiau ją medikai duos nebent jei ateičiau su automatu arba pinigų maišu. Buvo užėjęs priepuolis. Naktį mane nuvežė į ligoninę, o ten gydytojai išvadino valkata ir pasakė, kad jie nori pamiegoti. Tačiau aš juk taip pat žmogus“, – pasakojo panevėžietė Dalia.
Benamė moteris tvirtino, jog toks gyvenimo būdas, kokį gyvena ji ir ją supantys žmonės, yra panašus į kovą už būvį.
„Mes juk miegame gamtoje. Tarp mūsų, benamių, vyksta kova. Štai neseniai susinešėme antklodes, kad galėtume miegoti šiltai, o grįžę jų neradome“, – išgyvenimo patyrimais dalijosi moteris.
Moteris vylėsi, kad jei pavyks gauti daugiau pinigų, ji aplankys artimųjų kapus Upytėje.
Pinigai advokatui
„Sakau teisybę – iš savo pensijos išlaikau du sūnus. Vienam amputuotos kojos, o kitas yra bedarbis. Atėjau prašyti išmaldos, nes reikia surinkti pinigų advokatams. Mane apvogė, noriu paduoti tai padariusius žmones į teismą“, – neįtikėtiną iš pirmo žvilgsnio istoriją pasakojo 85 metų Bronė.
Tarsi patvirtindami senolės pasakojimą, jai aukoję panevėžiečiai teigė, kad moteris prie išmaldos prašytojų prisijungė neseniai – praėjusią vasarą. Skirtingai nei tipiški elgetos, garbaus amžiaus moteris prie turgaus ateina su gėlėmis ar vaistažolėmis, kurias stengiasi parduoti.
„Visuomet galvodavau, kodėl seni žmonės prašo išmaldos. Man atrodo, kad šiai senutei tikrai reikia pinigų, nes ji nepanaši į kitus elgetas. Galbūt jos maža pensija. Be to, man ji primena mano močiutę. Tai vienas iš nedaugelio žmonių, kuriam norisi padėti“ – teigė panevėžietė Monika.
Mantas TOMKŪNAS
