Valdančioji Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcija Seime šį pirmadienį iš savo gretų pašalino parlamentarą Rolandą Pavilionį. Socialliberalams, užsukusiems prezidento apkaltos malūną, nepatiko R. Pavilionio iniciatyva įkurti judėjimą “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” Rolandui Paksui palaikyti. Taip teigia pašalintasis, o frakcijos vadovybė tikina, kad R. Pavilionis nevykdęs socialliberalų programos.
R. Pavilionis dėl partinių programų skrupulų neturi - iš karto po pašalinimo jis perėjo į Liberaldemokratų frakciją.
R. Pavilionis neteks ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko posto. Kas jį pakeis?
Ketvirtasis komiteto pirmininkas
Rolandas Pavilionis - spalvinga, neordinari asmenybė. Į Seimą atėjo iš Vilniaus universiteto rektoriaus posto su profesoriaus ir akademiko regalijomis. Seime iš jo kaip iš vulkano veržėsi įvairiausios iniciatyvos, siūlymai, protestai. Vieniems tai atrodė šviesa, kitiems - tamsa. Viena akivaizdu - savo veiklumu R. Pavilionis “nunešė” visus tris iki jo dirbusius šio komiteto pirmininkus - Gediminą Ilgūną, Bronių Genzelį, Žibartą Jackūną.
R. Pavilionis jau būdamas Seimo nariu kandidatavo į prezidentus. Surinkęs mažai balsų jis padarė išvadą, kad Lietuvai nereikia proto. Dabar išmestas iš frakcijos jis pareiškė, kad tai tikra nelaimė frakcijai.
Pagal titulus ir laipsnius R. Pavilionis, regis, ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, bet ir Seime neturi sau lygių. Be to, jis karštas tribūnas, ir raštu, ir žodžiu logiškai beigi įtaigiai “apiforminantis” savo mintis.
Tad kuo valdančiosios frakcijos gali keisti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Pavilionį?
Žiūrim, ką turim
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete dirba 11 parlamentarų. Du iš jų - Algirdas Monkevičius ir Roma Žakaitienė - yra ir Vyriausybės nariai (ministrai). Jų sėdėjimas ant dviejų kėdžių, regis, akivaizdžiai pažeidžia dviejų valdžių (įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios) atskyrimo principą, bet tai niekam nė motais. Ministrai tikina, kad jiems taip net parankiau, ir jų patogumo argumentą visuomenė priima rimčiau nei Konstitucijos nuostatą. Demokratinės klausos stoka.
Komiteto pirmininko rinkimus reglamentuoja Seimo statuto 46 straipsnis. Jame teigiama, kad komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Vyriausybės nariu esantis parlamentaras. Tad A. Monkevičius ir R. Žakaitienė atkrinta. Kas lieka? Pagal išsilavinimą vaizdelis toks: trys pedagogai (pradinių klasių, rusų kalbos bei muzikos ir tikybos), du režisieriai, chorvedys, inžinierius, žurnalistė, dainininkas. Pasirinkimas nelabai koks. Žinoma, socialliberalai gali šį postą perleisti koalicijos partneriams socialdemokratams, bet jie apsisprendė išlaikyti šį postą ir sušneko apie galimą rokiruotę: socialliberalas Valerijus Simulikas iš Užsienio reikalų komiteto pereina į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir tampa (pagal Statutą turi būti išrinktas) šio komiteto pirmininku.
Pretendentas
Valerijus Simulikas - šiaulietis, gimęs 1966 m. Fizikos mokytojas, iki išrinkimo į Seimą dirbo mokyklos direktoriumi. Svarstant naująjį Švietimo įstatymą, jis gynė nuostatą, kad mokyklų direktoriai dirbtų pagal neterminuotas darbo sutartis. A. Monkevičiaus pastangos įstatyme įtvirtinti direktorių rotaciją sėkmės nesulaukė.
Akivaizdu, kad V. Simuliko ne tas “kalibras”, bet juk ne visada patrankų reikia.
R. Pavilionio stambiakalibriškumas ir frakcijai, ir ministrui A. Monkevičiui nemaža kraujo pagadino. Ir dar pagadins. Pirmiausia ir daugiausia, aišku, naujai išrinktam komiteto pirmininkui.
“Dialogas”
