Vadovauti būsimai bendrai Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos įmonei premjeras Gediminas Kirkilas pasiūlė buvusiam ūkio viceministrui, bendrovės „Kauno tiltai“ generaliniam direktoriui Nerijui Eidukevičiui.
Neoficialiomis BNS žiniomis, atsakymo į pasiūlymą premjeras laukia kitą savaitę.
Pats N.Eidukevičius BNS nei patvirtino, nei paneigė šios informacijos.
2001-2006 metais dirbdamas viceministru N.Eidukevičius kuravo energetikos sritį bei buvo atsakingas už Europos Sąjungos reikalų ir vidaus rinkos koordinavimą. Jis taip pat buvo „Mažeikių naftos“ valdybos pirmininkas ir pagrindinis Vyriausybės derybininkas parduodant „Mažeikių naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“.
Ūkio ministras Vytas Navickas yra teigęs, kad šiame poste bent jau iki 2009 metų labiau reikia žmogaus, kuris kalbėtų su Briuseliu, su projekto ES koordinatoriumi, su Lenkijos ir Lietuvos vyriausybėmis. Be to, jam keliami aukšti profesiniai reikalavimai, pageidautina, kad pretendentas kalbėtų anglų ir lenkų kalbomis. Pastarosios N.Eidukevičius kol kas nemoka.
Anksčiau šis postas buvo pasiūlytas Užsienio reikalų ministerijos ekonominio saugumo politikos departamento ambasadoriui ypatingiems pavedimams ir premjero atstovui abiejų šalių elektros energetikos sistemų sujungimo klausimams nagrinėti Dariui Degučiui. Tačiau jis atsisakė.
Kandidatą į bendros įmonės vadovus reikia turėti iki balandžio mėnesio, kai numatytas steigiamasis naujos įmonės susirinkimas. Iki tol Lenkijos bendrovės „PSE Operator“ akcininkai dar turi patvirtinti savo investicijas į šį projektą.
Varšuvoje steigiamoje įmonėje neplanuojama formuoti valdybos, o jo pavaduotojai bus Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų operatorių „Lietuvos energija“ ir Lenkijos „PSE Operator“ paskirti atstovai.
Lietuva ir Lenkija po daugiau nei dešimtmetį trukusių derybų šiemet vasario 12-ąją Varšuvoje pasirašė sutartį dėl elektros tilto statybos bendrovės steigimo. Pagal susitarimą, „Lietuvos energijai“ ir Lenkijos „PSE Operator“ priklausys po 50 proc. bendros įmonės akcijų, jai vadovaus Lietuvos atstovas, o įmonė bus registruota Varšuvoje.
Numatoma, kad projekto įgyvendinimo darbus vykdysianti įmonė pirmiausiai turės parengti techninį projektą, suderinti naujų linijų trasas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kitus parengiamuosius darbus.
Projektas leis visiškai baigti Baltijos energetikos žiedą, jungiantį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos energetikos sistemas, užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų saugumą ir patikimumą, integraciją į bendrą Europos elektros rinką ir prisijungimą prie UCTE sistemos, o Lenkijai - užtikrinti elektros tiekimą šalies Šiaurės-Rytų regionui.
Išankstiniais EK skaičiavimais, vien elektros linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba kainuotų apie 250 mln. eurų (863,2 mln. litų), investicijos į energetikos sistemą Lenkijoje - apie 600 mln. eurų (2,072 mlrd. litų), o Lietuvoje - apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).
Projektas yra įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui paskirtas koordinatorius.
