Visų elektros vartotojų lėšomis subsidijuojami šilumininkai, o atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios jėgainės lieka posūnių ir podukrų vietoje.
Siekiant pažaboti elektros įmonių apetitą (kurį malšinti joms ketverius metus leido palankus Elektros energetikos įstatymas) rengiamos įstatymo pataisos. Iki šiol dirbtinai kėlusių savo valdomo turto vertę elektros perdavimo ir skirstymo įmonių prašymai branginti elektrą nebebus tenkinami neįsitikinus pagrįstumu.
Naujomis Elektros energetikos įstatymo pataisomis sumažinti elektros kainų jau nebepavyks, perspėja ekspertai. Mat uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) elektros kaina šalyje šoktels dvigubai. Tad rengiami įstatymo pakeitimai, apribosiantys šios rinkos įmonių apetitus tik šiek tiek sušvelnins būsimą kainų šoką. Tačiau ekspertai sako, kad elektros kainos struktūroje galima jau dabar rasti būdų, kaip užkirsti kelią tolesniam šalies elektros vartotojų plėšimui.
Dabar kiekvienas elektros vartotojas Lietuvoje nuo sausio 1 dienos moka po 6,58 cento nuo kiekvienos sunaudotos elektros kilovatvalandės (kWh) už vadinamuosius viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Jų kaina įskaičiuota į bendrą šiemet pabrangusios elektros tarifą. Šis mokestis šiemet padidėjo 77 procentais.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, iš visų elektros vartotojų šiemet planuojama surinkti daugiau kaip 650 mln. litų VIAP mokesčio lėšų, už kurias iš įvairių elektrą gaminančių įmonių superkama elektros energija.
Per 300 mln. litų šiemet iš vartotojų surinktų lėšų bus skirtos termofikacinėms elektrinėms, gaminančioms ir parduodančioms tiek elektrą, tiek centralizuotai tiekiamą šilumą, remti. Kaip jau rašė LŽ, už VIAP lėšas elektra perkama iš dujas deginančių termofikacinių elektrinių Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, Utenoje, UAB „Litesko“ ir net iš medienos perdirbimo UAB „Girių bizonas“. Iš pastarosios elektra superkama už 25,45 cento už kWh, t. y. mokant beveik už tokią pačią kainą kaip hidroelektrinėms, kurioms mokama tik 26 centus už kWh. Vėjo ir biokuro jėgainės už savo pagaminamą elektrą šiemet gauna po 30 centų už kWh, o tuo metu šilumos energiją parduodanti „Vilniaus energija“ už kiekvieną jos katilinėse pagaminamo elektros kWh gauna nuo 28,18 cento iki 36,76 cento. Panevėžio, Šiaulių, Utenos šilumos tinklų katilinių elektra superkama po 33, 34 ir net po 45 centus už kWh. Šitaip visų elektros vartotojų lėšomis subsidijuojami šilumininkai.
Tuo tarpu atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios jėgainės lieka posūnių ir podukrų vietoje, nors po IAE uždarymo joms taip pat teks nemenkas vaidmuo užtikrinant energetinį saugumą.
Kabinetinė kaina
Vienos iš didžiausių elektros vartotojų AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba LŽ sakė, kad valdžios ryžtas pagaliau peržiūrėti elektros kainos sudarymo principą ir jį pakeisti vartotojų naudai džiugina, tačiau žinant, kad kainoms įtaką daro ne pasiūla ir paklausa, vis tiek lieka baugu. „Išlieka tikimybė, kad teigiamas poveikis vartotojams gali būti trumpalaikis ir vėl gyvensime iškreiptų veidrodžių karalystėje“, - teigia jis.
Pasak pašnekovo, pats geriausias elektros kainų reguliatorius būtų rinka, ir kuo mažiau bus galinčiųjų ką nors reguliuoti, tuo kaina bus realesnė. „Lietuvoje turime tokią situaciją, kad rinkos svertais negalime kainų pareguliuoti. Pasakyti ar dabartinė kaina yra bloga ar gera negalima, nes ji atsiranda ne rinkoje, o kabinetuose“, - konstatuoja jis.
A.Zaremba sako, kad tiesiogiai iš IAE perkantis elektros energiją „Akmenės cementas“ akivaizdžiai mato, kokia yra atominės buvimo Lietuvoje nauda ir kas greitu metu ištiks šalį jos netekus ir nepasirūpinus rinkos liberalizavimu tiesiant elektros jungtis su kitomis šalimis. „Kai IAE darbas sustabdomas, elektros energiją perkame iš kitų, tačiau žymiai brangiau“, - sako jis.
Paklaustas, kaip vertina, kad VIAP lėšos surenkamos per elektros tarifą ir perskirstomos, neaplenkiant šilumininkų, pašnekovas sako, kad jeigu jos būtų skirstomos nešališkai, nekiltų abejonių ir dėl jų paskirties ir panaudojimo.
Slidus įstatymas
Pastaraisiais metais didžiausią įtaką elektros kainų didėjimui turėjo skirstymo paslaugų kainos augimas. Šiemet elektros kainos brangimui įtaką darė brangstanti elektros gamybos kaina, ji padidėjo dėl termofikacinėse elektrinėse naudojamų brangių dujų.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė anksčiau yra sakiusi, kad esminės įtakos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui turėjo 2004 metais priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame pelno norma buvo susieta su įmonių turto verte. Skirstomųjų tinklų įmonės per pastaruosius ketverius metus turtą perkainojo dukart, jo vertė padidėjo apie keturis kartus. Tai sudarė galimybę normatyvinio pelno dydį padidinti apie penkis kartus.
Iki šiol Valstybinė kainų komisija, nustatydama elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutines kainų ribas, vadovavosi tik įmonių pateiktais galutiniais turto vertę nurodančiais skaičiais. Todėl visada buvo rizikos, kad perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinės kainų ribos gali būti nustatytos neteisingai.
Elektros energetikos įstatymo pataisų iniciatorius konservatorius Jurgis Razma LŽ sakė, kad šioje Seimo kadencijoje neturėtų kilti sunkumų priimti elektros vartotojams, o ne elektros įmonėms palankias įstatymo pataisas. „Kainų komisija pajėgs kompetentingai įvertinti, kokiu mastu įmonių turtas turėtų būti įskaičiuojamas vertinant viršutines ribas. Amortizaciniai atskaitymai turėti būti kainoje, todėl sakyti, kad turtas nieko nereiškia, negalime. Komisijai bus palikta labai didelė galia, kokiu mastu jį įskaityti“, - teigia jis ir nemano, kad galėtų atsirasti manipuliacijų naujomis pataisomis.
Laukia pokyčių
Kainų komisijos Elektros skyriaus vedėjas Robertas Staniulis LŽ sakė, kad įstatymą pataisius, komisija pripažintų tokią elektros įmonių vertę, kokią, jos manymu, reiktų įtraukti į kainodarą, o ne remtųsi pačių įmonių pateiktais skaičiais. „Mes nenorėtume vertinti turto perkainavimo rezultato kainodaroje. Mes nesiimsim paties turto vertinimo, bet nenorėtume į kainodarą įtraukti turto pervertinimo, kurį iki šiol pateikdavo pačios įmonės“, - sako jis.
Pasak specialisto, norima, kad įstatyme atsirastų ir veiklos efektyvumo vertinimo kriterijai. „Norime, kad tai būtų įrašyta į įstatymą ir nekiltų klausimų, kodėl veiklos efektyvumas yra vertinamas taip, o ne kitaip. Matuojant veiklos efektyvumą atsižvelgiama į įmonės sąnaudas, kurios bent jau neturėtų augti. Esant infliacijai, sąnaudos didėja savaime, tačiau yra nustatytas vadinamasis x faktorius, t. y. tam tikras procentas, kiek sąnaudos galėtų didėti mažiau negu didėja infliacija“, - aiškina jis.
Pasak pašnekovo, Kainų komisija norėtų, kad viršutinės elektros kainų ribos būtų nuleistos iki dabartinių tarifų ir atsirastų normalūs svertai kainoms reguliuoti ateityje. „Dabar kainos yra žemai, viršutinės jų ribos - aukštai, ir komisija reguliuodama tiktai viršutines ribas neturi jokios įtakos realioms kainoms. Todėl ribos - sau, o kainos - sau. Komisija norėtų įrankių, kad galėtų daryti įtaką ir realioms kainoms“, - pabrėžia jis.
Paklaustas, ar siekdama sumažinti elektros kainą, Kainų komisija mato kokių nors kitų galimybių, ar tai būtų galima padaryti, pavyzdžiui, sumažinant VIAP tarifą, R.Staniulis sako, kad tai priklausys nuo gamtinių dujų kainų. „Jeigu jos kris, mažės ir VIAP mokestis. Beje, po IAE uždarymo tikėtina, kad keisis ir VIAP lėšų skirstymo modelis. Šios lėšos dabar reikalingos apsaugoti kogeneracinėms elektrinėms ir suteikti joms galimybių išgyventi šalia IAE. O kai nebus IAE, atsiras pusiau normali elektros gamintojų konkurencija, todėl tikėtina, kad VIAP atiteks tik atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančioms jėgainėms, o visos kitos veiks rinkoje be papildomos paramos“, - teigia jis.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
