Nesiliaujančios diskusijos apie šokinėjančias elektros kainas tik dar labiau sustiprėja artėjam šaltajam metų laikui. Taigi, nuo ko priklauso tokie elektros kainų šuoliai ir ko galime tikėtis laukdami ateinančios žiemos?
Priklausomybė nuo importo
Birželio mėnesį Lietuvai prisijungus prie šiaurės elektros biržos „Nord Pool Spot“, daugelis tikėjosi sumažėjusių elektros kainų. Deja, realybė pateikė priešingą scenarijų, nei tikėjomės.
Lyginant kainas dviejose skirtingose elektros biržose, vidutinė Lietuvos perkamos elektros kaina „Nord Pool Spot“ elektros biržoje 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo 188 litai, o 2011 metais „Baltpool“ biržoje – 167 litai. Kainų tendencijas ir skirtumus galima pamatyti pažvelgus į Estijos situaciją, kuri „Nord Pool Spot“ priklauso nuo 2010 metų.
2012 m. rugpjūčio mėnesį estai „Nord Pool Spot“ biržoje mokėjo 139 litus, o toje pačioje elektros biržoje 2011 – 164 litus. Taigi 2011 m. elektros energija pirkdami iš „Baltpool“ mokėjome tik 3 litais brangiau, nei estai ją įsigydami „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. 2012 m. rugpjūtį abi valstybės elektrą pirko šiaurės biržoje, tačiau dabar skirtumas buvo jau 49 litai.
Anot UAB „Energijos kodas“ elektros pardavimų projektų vadovės Justė Žegužauskaitės, kainos rugpjūčio mėnesį „Nord Pool Spot“ krito dėl susikaupusių didžiulių kiekių vandens šiaurės šalių hidroelektrinėse, kuriose yra gaminama pigi elektra, bei kitų smulkesnių palankių aplinkybių.
„Nors šiaurės biržoje kainos yra itin mažos, tačiau mes mokame kur kas daugiau dėl to, kad neturime pakankamų pajėgumų dėl silpnos jungties per kaimyninę Latviją. Latvijai įstojus į šiaurės šalių elektros biržą, situacija turėtų pagerėti. Taip pat Lietuvoje susiklostė priešinga situacija nei šiaurės šalyse – sumažėjęs Kauno hidroelektrinės pajėgumas dėl susidariusio vandens stygiaus Nemune mus privertė dar labiau būti priklausomais nuo elektros energijos importo“, - dėsto J. Žegužauskaitė.
„Norint pasiekti mažesnes kainas, reikia daug didesnės elektros rinkos konkurencijos. Kadangi daugiau nei pusė elektros energijos yra importuojama, todėl tampame priklausomi nuo kitų šalių. Jeigu norime mažesnių kainų, privalome didinti vidinius šalies elektros gamybos pajėgumus bei mažinti priklausomybę nuo importo“, - teigė „Energijos kodo“ elektros pardavimų projektų vadovė.
Rusijos grėsmės
Puikus pavyzdys to, kad esame per daug priklausomi nuo kaimynų, įvyko rugpjūčio 20 dieną Rusijoje, kai remonto darbams buvo uždaryta Sankt Peterburgo elektros linija. Tądien „Nord Pool Spot“ elektros biržoje kainos pakilo į nematytas aukštumas – 693 litus. Tuo tarpu vidutinė kaina rugpjūčio mėnesį šiaurės elektros biržoje buvo 188 litai.
Pasak J. Žegužauskaitės, šie elektros rinkos kainų šuoliai parodo, kad Lietuvai būtina stiprinti pozicijas elektros sektoriuje. Ypač tai tapo aktualu, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
„Kainų šuolis „Nord Pool Spot“ elektros biržoje yra puikus pavyzdys, kuris rodo didelę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos. Kol neturime elektros jungčių su Švedija ir nutiestos elektros linijos su Lenkija, nesame apsaugoti nuo didesnių kainų šuolių“, - tvirtino J. Žegužauskaitė.
Pavyzdžiui, Estija elektrą perka apie 20 procentų pigiau. Tačiau reikia atsižvelgti į jų situaciją. Jie turi elektros liniją su Suomija. Taip pat estai iki 2016 naudojasi skalūninėmis elektrinėmis. Visa tai leidžia ženkliai sumažinti perkamos elektros kainą.
