Kurti e. parduotuvę jau reikėjo vakar, šiandien brangiau, bet vėluojantieji vis dar serga „pats žinau geriau“ sindromu.
Elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas bado į Lietuvos elektroninių parduotuvių klaidas, bet ramina, kad naujiems prekybininkams vietos yra, svarbiausia – ieškoti profesionalų pagalbos, nes mokytis iš klaidų per brangu.
Kiek Lietuvoje e. parduotuvių, kuriose daroma klaidų? Kalbama, kad daugelyje pirkėjai mato tik prekių, kurių pardavėjas dar neturi, paveiksliukus, negauna patogaus atsiskaitymo, prekių grąžinimo sąlygų.
Skaičius artėja prie 2 tūkst., bet realiai veikiančių tikrai ne daugiau kaip penki šimtai. Tokie dalykai – labiau neetiškas verslo plėtros būdas, dėl kurio trumpuoju laikotarpiu nukenčia sąžiningi konkurentai ir visada pirkėjai, bet ilgainiui dėl įvaizdžio nuo šių prekybininkų vartotojai nusigręžia. Klaidas, kurias daro pradedantieji e. prekybininkai, įvardiju kaip sindromą „aš žinau geriau“: įmonės pradeda e. prekybą, įsivaizduodamos, kad užteks studento programuotojo ir šiek tiek pinigų reklamai. Metų pradžioje dariau tyrimą, jo rezultatai rodo, kad 40 proc. prekybininkų nesinaudoja išorinėmis paslaugomis. Dažnai tai nebėra dviejų ar trijų žmonių įmonė, nors kartais būtent tokios pozicijos laikosi net didelės bendrovės. Kyla klausimas, iš kur jos gauna informacijos, nes „know – how“ žinių trūksta visame pasaulyje, o e. komercijos programa aukštosiose mokyklose pasensta anksčiau, nei pradedama dėstyti. Jei neieškai pagalbos, belieka mokytis iš savo klaidų, bet dažnai tai brangiai kainuoja.
Investicijos e. parduotuvės kurti skiriasi priklausomai nuo kokybės. Vis dėlto, kam nereikėtų gailėti pinigų?
Esminis patarimas – bandyti simuliuoti visą procesą: nuo prekės gavimo, užsakymo e. parduotuvėje iki prekių atrankos, grąžinimo, ir pažiūrėti, kiek jo dalių galima automatizuoti. Viskas kainuoja, taigi skaičiuoji, kiek gali sau leisti. Kiekviename versle skirtingai: vieni turi savų sandėlių ar gamina patys, kiti perka iš skirtingų tiekėjų, vienų prekės sunkios, kitų telpa į voką. Norėtųsi gauti universalią instrukciją, bet kiekviena problema turi skirtingą sprendimą.
Ar elektroninė parduotuvė gali tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu, ar būtinai reikia dar ir tradicinės parduotuvės?
Takoskyra tarp elektroninės ir tradicinės parduotuvės nyksta, pasaulyje įsigali multichanell (angl. daugiakanalis) požiūris. E. prekyba jau nebėra kosminis laivas, nusileidęs šalia seno „kukurūzniko“, o dar vienas pardavimo kanalas, puikiai veikiantis drauge. Tradiciniai Anglijos prekybininkai kuo puikiausiai taiko „click to collect“ variantą, kai žmonės prekes užsako internetu, o atsiima jas punkte. Ten pat judės ir mūsų elektroniniai pardavėjai: „Pigu.lt“, „Beta.lt“ taip pat atidaro prekių atsiėmimo punktus, tradiciniams pardavėjams bus dar lengviau, nes jie turi daugiau tokių „taškų“. Įsivaizduokime, kaip bus gerai „Maximai“, kai ji pristatys tokią paslaugą.
Prognozuojate, kad ilgainiui mažės „netyčia“ sukurtų internetinių parduotuvių ir daugės didžiojo verslo investicijų. Su kuo siejate tokį pokytį?
Su rinkos branda. Įėjimas į rinką labai pabrango, tai susiję su daugybe dalykų – gamybine dalimi, rinkodara, internetinėje erdvėje išaugusia konkurencija. Tendencija gana ryški visame pasaulyje: kad galėtum kokybiškai konkuruoti, net paprastos internetinės parduotuvės atidarymas reikalauja vis daugiau investicijų. Jau nebeužtenka vieno žmogaus, kuris atsakinėtų į skambučius ir pakuotų prekes. „Pigu.lt“ buvo rinkoje, galima sakyti, vieni. Dabar reikėtų žymiai didesnių investicijų, jei bandytum padaryti tą patį.
Ar gali e. prekybos privalumus dėl tokių įėjimo į rinką barjerų išbandyti smulkusis verslas?
Žinoma. Artimiausiu metu nebepamatysime daug plataus pasirinkimo, stiprės siauros, stabilios specializacijos pardavėjai, ypač gamintojai. Jie turi gilesnių žinių ir konkretesnį asortimentą, nei universalus pardavėjas, kartu ir galimybę pasiekti galutinį pirkėją bei didesnę pelno maržą. Aptariant tarptautines e. komercijos tendencijas daug dėmesio skiriama asmeniniam pardavėjo ir pirkėjo ryšiui, jo užmezgimui net mobiliuoju telefonu. Ar tokios „mados“ aktualios Lietuvos verslui?
Nors kiek suprantantys, ką daro, turi analitinių programų. Pavyzdžiui „Google analytics“ naudoja 93 proc. e. prekybininkų. Jos aiškiai rodo, koks mobiliųjų vartotojų lankomumas. Nereikia ieškoti tiesos ir šviesos kelio – kaip vartotojui patogiau, taip ir reikia daryti. Jei sulauki mobiliųjų vartotojų, turi atrodyti gerai, nes jei būsi prastesnis už konkurentą – pirkėjas nueis pas jį.
V. Vorobjovas balandžio 18 d. 15 valandą LOGIN konferencijoje skaitys pranešimą „E-commerce in Lithuania: the end of the market romantics‘ era“.
NUOMONĖS Ar artimiausiu metu internetinės parduotuvės specializuosis, o didysis verslas elektroninėje erdvėje pakeis netyčia atsiradusias parduotuves?
Dainius Liulys Pigu.lt įkūrėjas, Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovas
Atsiras įvairių
Daugės universalių parduotuvių, bet stiprės ir specializuotos, nes elektroninės prekybos sektorius auga. Galima sakyti, kad jų gausės, tačiau ar sugebės prisitaikyti – jų reikalas, nes konkurencija kuo toliau, tuo labiau didės. Taigi, jai augant, išlikti ir veikti sėkmingai, žinoma, bus sunkiau.
Vilius Juraitis „Beta.lt“, „Gurpinis.lt“ vadovas
Kas patogiau vartotojui
universalias parduotuves dėl didelio asortimento eina daugiau pirkėjų, internete tokia pati tendencija, vartotojui joje suformuoti prekių krepšelį patogiau, nei atlikti atskirus pavedimus ir laukti atskirų siuntų. Jei didieji verslai neateis į internetą, tuomet arba lietuviškos internetinės parduotuvės užims vis didesnę segmento galį, arba užsienio veikėjai atsikąs dalį rinkos.
