Nors apie ketinimus plėsti elektromobilių parką garsiai kalba daugelis Vakarų Europos valstybių, abejonės, ar tikslinga investuoti didžiules sumas į infrastruktūrą, kuri reikalinga norint juos eksploatuoti, kol kas kankina visus. Ketinimų mastais šioje srityje išsiskiria Vokietija, kuri iki 2020 m. planuoja turėti 1 mln. elektromobilių, o Lietuvoje elektromobilius kol kas galime skaičiuoti vienetais.
Trečiadienį, vasario 22 d. „Litexpo“ parodų centre vykusioje energetikos konferencijoje pranešimą skaičiusio „Mitsubishi Motors“ koncerno tyrimų ir plėtros centro Europoje prezidento Toru Hashimoto teigimu, Lietuvoje elektromobiliai turėtų būti dar patrauklesni nei Japonijoje, vien dėl pigesnės elektros energijos. Vienu populiariausių pastarojo meto elektromobilių laikomas „Mitsubishi i-MiEV“ mūsų rinkoje pirkėjams siūlomas nuo praėjusio rudens, bet kol kas nebuvo parduotas nei vienas automobilis.
Lietuvoje elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai dėmesys kol kas nėra skiriamas, taip pat nėra sukurta ir skatinimo tvarka, taigi faktiškai mes esame vieni iš retų elektromobilių skeptikų Europoje. Antra vertus, tai yra alternatyva ir niekas negali tiksliai pasakyti, ar ji prigis, todėl atsilikti ir situaciją stebėti iš šalies gali būti naudinga. Bandydami išsiaiškinti, ar elektromobiliai atsikratė naujoms technologijoms būdingų „vaikiškų ligų“ Balsas.lt žurnalistai uždavė keletą aktualių klausimų „Mitsubishi“ elektromobilių projektų vadovui Europoje Bartui Sloepui.
Ar elektromobilių gamintojų skelbiami veikimo nuotolio skaičiai panašiai kaip ir dabartinių automobilių vidutinės degalų sąnaudos nesutampa su realiomis sąlygomis gaunamais rezultatais? Koks yra realus veikimo nuotolis?
Kaip ir nustatant vidutines degalų sąnaudas, taip ir matuojant veikimo nuotolį, viskas atliekama pagal vairavimo ciklo sąlygas. Tai reiškia, kad griežtai laikomasi reikalavimų, nurodančių, kokiu greičiu automobilis turi važiuoti, kaip jis turi greitėti. Tą pačią metodiką savo automobiliams taiko visi gamintojai tam, kad būtų galima objektyviai palyginti jų modelius. Remiantis šio testo duomenimis, „i-MiEV“ veikimo nuotolis yra 150 km, bet kasdieninėse situacijoje niekas taip nevairuoja, todėl ir atsiranda tas skirtumas.
Realiomis sąlygomis, važiuodamas miesto gatvėmis mūsų elektromobilis gali nuvažiuoti apie 100 km. Veikimo nuotolis sumažės, jei maksimaliu pajėgumu įjungsite šildymą arba oro kondicionierių, jei dažnai ir intensyviai greitėsite. Ramiai važiuodami tą veikimo diapazoną galite ir padidinti. Automobilio potencialas šiuo metu – 180 km, bet kiekvienu atveju jis priklauso nuo aplinkos sąlygų ir nuo vairavimo stiliaus.
Pastebėjome, kad vairuotojo elgesys laikui bėgant kinta. Kuomet klientas nusiperka automobilį ir mes jam paaiškiname, kaip viskas veikia, veikimo nuotolis iš pradžių būna maždaug 80 km. Praėjus porai mėnesių jų vairavimo stilius pasikeičia ir vienu akumuliatorių baterijos pakrovimu nuvažiuotas atstumas padidėja.
Kiek laiko trunka visiškai įkrauti elektromobilio akumuliatoriaus bateriją? Kokios naujos technologijos, metodai yra ruošiami siekiant tai pagreitinti?
Šiuo metu naudojamos technologijos leidžia akumuliatorių bateriją pakrauti iki 80 proc. per 30 min. Krovimo trukmė taip pat labai priklauso nuo aplinkos temperatūros: kuomet lauke yra minus 20 laipsnių, reakcijos akumuliatorių baterijos viduje vyks lėčiau ir jis bus kraunama lėčiau, o jei oras šiltas, 80 proc. ribą turbūt pasiektume per 25 min.
Kita vertus, net ir 30 min. yra ilgas laiko tarpas, ir jei automobilių būtų daug, įkrovimo taškų taip pat turėtų būti nemažai, didelė apkrova tektų ir elektros tinklams. Kaip galima susidoroti su šia problema?
Sprendimas gali būti dvejopas – arba sustiprinti elektros tinklus arba kontroliuoti, kada automobiliai turėtų būti kraunami. Tarkime, gali būti atsisakoma krauti automobilius piko metu, nes pagalvokite – jei visi vienu metu išvažiuoja į gatves elektromobiliais, tinklas neatlaikytų tokios apkrovos, net jei stotelių ir pakanka.
Antra vertus, jei elektromobilius žmonės krautų vėlų vakarą, anksti ryte arba vidurdienį, tada elektros tinklai būtų pajėgus įkrauti visus automobilius. Krovimo stotelių įrengimas taip pat leidžia šiek tiek kontroliuoti transporto srautus. „Lesto“ tai norėtų padaryti Lietuvoje, nes tokiu atveju jiems nereikėtų daug investuoti į elektros tinklų stiprinimą.
Gamintojai teigia, kad net įvertinus tą taršą, kuri padaroma gaminant elektros energiją, elektromobilių keliama tarša yra mažesne. Ar nesibaiminate, kad ši situacija nebus vertinama kitaip, jei elektromobilių skaičius ženkliai išaugs?
Elektros energijos išgavimas naudojant atsinaujinančius šaltinius auga labai sparčiai, bet problema yra mūsų sugebėjimas ją išnaudoti. Pavyzdžiui, Danijoje iššvaistoma apie 50 proc. elektros energijos, kadangi jos nėra kaip panaudoti. Ten labai daug elektros energijos pagamina vėjo jėgainės, tačiau vėjas intensyviai pučią ir naktį, kuomet tos energijos niekas nenaudoja. Atsinaujinančių energijos šaltinių yra dar daugiau, tačiau mes jų tiesiog neišnaudojame, o elektromobiliai gali leisti mums tai padaryti.
Akumuliatorių baterijos eksploatavimo laikas ribotas. Kaip dažnai elektromobilių vairuotojai turėtų ar keisti ir kiek tai kainuotų?
Kaip ir kiekviename šiuolaikiniame elektronikos prietaise naudojamas mažesnis akumuliatorius, taip ir elektromobilio akumuliatorių baterija nėra amžina. Eksploatacijos trukmę iš tiesų derėtų įvardinti pakrovimų skaičiumi, tačiau jei kalbėtume apie nuvažiuotus kilometrus, tai mūsų laboratorijos bandymų duomenimis vienos baterijos užtektų maždaug 110 tūkst. kilometrų.
Baterijų kainos keičiasi ir aš net tiksliai negalėčiau pasakyti, kiek kainuoja ta, kuri šiuo metu montuojama į mūsų elektromobilį. Kaip ir bet kuriai kitai įrangai, taip ir elektromobiliui reikalingos baterijos ir tos pačios, o šiuo metu kaina už vienos kilovatvalandės talpą siekia 300–400 eurų, tai reiškia, kad pakeisti 16 kilovatvalandžių „i-MiEV“ bateriją šiuo metu kainuotų daugiau nei šešis tūkstančius eurų. Kuomet pristatėme elektromobilį Europos rinkoms, jis kainavo 35 tūkst. eurų, tačiau dabar ši suma, kaip ir baterijos kaina yra mažesnė. Manau, kad baterija sudaro maždaug trečdalį automobilio kainos.
