Dėl koronaviruso sukeltų apribojimų šiemet iki lapkričio pabaigos Europoje parduota 25 proc. mažiau naujų lengvųjų automobilių nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija.
Nepaisant to, naujų elektromobilių ir hibridinių įkraunamų automobilių pardavimai 2020 m. sumušė visus rekordus. 18-os Vakarų Europos rinkų duomenys rodo, kad šiemet elektromobilių pardavimas Senajame žemyne išaugo dvigubai ir jau viršijo 1,06 mln., skelbia „Schmidt Automotive Research“ tyrimas.
Skaičiuojama, kad dabar kas vienuoliktas europiečių nuperkamas naujas automobilis yra varomas elektra. Vokietijoje, iš kurios lietuviai įsiveža bene daugiausia naudotų automobilių, parduodama apie 30 proc. visų naujų elektromobilių Europoje.
Prie gerokai išaugusio parduodamų elektromobilių skaičiaus prisidėjo ir ES narių vyriausybių dotacijos. 2020 m. išmokos perkant mažiau taršias transporto priemones atsirado ir Lietuvoje. Ar tai paskatins lietuvius persėsti į elektromobilius? Ko šioje srityje galima tikėtis iš naujos Vyriausybės?
Kasmet įsigyjama vis daugiau
Kelių skirtingų gamintojų elektromobiliais ir įprastais automobiliais prekiaujančio automobilių salono „Fakto auto“ marketingo vadovas Vaidotas Kviklys sako, kad elektra ar bent iš dalies elektra varomų automobilių skaičiai Lietuvos keliuose kasmet auga ne procentinėmis dalimis, bet kartais.
„Daugiausiai įtakos tam turi griežtėjantys CO2 reikalavimai ir didėjantys mokesčiai vidaus degimo variklio automobiliams. Be to, šiuo metu yra skiriamos ir dotacijos elektromobiliui įsigyti.
Skaičiuojama, kad 2025 – tai jau po ketverių metų – tas augimas padidės dešimtimis kartų, nes būtent tais metais įsigalios dar griežtesni automobilių taršos reikalavimai. Be to, prisidės ir antrinės rinkos parduodami automobiliai, kurie jau po ketverių metų bus naudoti ir perparduodami“, – teigia V. Kviklys.
Specialisto teigimu, elektromobilių įsigijimo priežastys, palyginti su vidaus degimo variklio automobilio įsigijimu, bent jau šiuo metu, yra kiek kitokios.
„Elektromobilį žmonės daugiausiai renkasi dėl jo koncepcijos, žinoma, ir dėl kitų priežasčių – jais važinėti yra pigiau, taip pat mažiau atsieina ir serviso išlaidos – kadangi nėra vidaus degimo variklio, nereikia keisti tepalų. Trečias dalykas – pridėtinė vertė – teisė naudotis A juosta mieste, nemokamas parkavimas miesto centre – tai yra tikrai nemažas privalumas“, – aiškina V. Kviklys.
Vis dėlto, specialisto teigimu, kai kuriai daliai žmonių yra vis dar keblu pereiti prie elektromobilio naudojimo dėl kelių dalykų.
„Kaina ir baimė. Baimė daugiausiai stereotipinė – dėl įkrovimo stotelių. Daug kam atrodo, kiek gi čia tų stotelių yra – ant rankų pirštų tik išeina suskaičiuoti. Tai taip tikrai nėra.
Internete galima rasti žemėlapį, kuriame pagal jūsų lokaciją rodo, kiek ir kur tų įkrovimo stotelių yra. Tad tikrai galima matyti, kad nebėra problemos nuvažiuoti ir į Raseinius, Joniškį, Anykščius ar Kauną ir jaudintis, kad pakeliui nebus kur pasikrauti automobilio“, – sako V. Kviklys.
Kompensacijos išlieka svarbios
Tuo metu „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas prideda, kad piniginė kompensacija gyventojams išlieka labai svarbiu ir reikšmingu kriterijumi svarstant apie elektra varomo automobilio įsigijimą.
„Amerikoje matėme labai gerą pavyzdį, kaip pernai krito elektromobilių pardavimai, kai federalinė valdžia nutraukė dalies elektromobilių kainos kompensaciją. Taigi, tai gana aiškiai indikuoja, kokią įtaką valdžios parama daro žmonių pasirinkimui.
S. Šumino teigimu, svarbiomis apsisprendimo priežastimis išlieka ir dar keli aspektai.
„Atsižvelgiama yra ir į tai, ar norimas įsigyti elektromobilis yra pirmasis ar antrasis šeimos automobilis – tokiu atveju vėlgi labai stebima elektromobilių įkrovimo infrastruktūra. Dar vienas dalykas – elektromobiliai kol kas populiariausi miestuose, o miestuose žmonės daugiausiai gyvena daugiabučiuose. Tad vėlgi iškyla problema – kur tą elektromobilį krauti per naktį“, – sako S. Šuminas.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruoti per 1,6 mln. lengvųjų automobilių, iš jų elektromobilių – kiek virš 4 tūkst. Šis skaičius kol kas tesudaro apie 0,3 proc. viso Lietuvos automobilių parko.
Susisiekimo ministerijos teigimu, suplanuotos piniginės kompensacijos įsigyjant elektromobilį bus taikomos tol, kol elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 proc. Lietuvos dabartinio lengvųjų automobilių parko, o įprasta transporto priemone elektromobiliai bus pradėti traktuoti tuomet, kai jų skaičius Lietuvos metiniuose šalies pirkimų sandoriuose sudarys 50 proc. visų sudaromų sandorių.
Palyginti su varomais dyzelinu, elektrinių nedaug
„Regitros“ duomenimis, analizuojant pastarųjų metų tendencijas matyti, kad kasmet tik elektra varomų lengvųjų automobilių Lietuvos keliuose daugėja.
„2015 m. metų pabaigoje jų iš viso buvo registruota 164, po metų – 353, 2017 m. – 621, 2018 m. – 970, o 2019 m. – 1397“, – skelbia „Regitra“.
Tiesa, tai – tik elektra varomų automobilių skaičiai. Pavyzdžiui, dyzelinu varomų lengvųjų automobilių Lietuvoje yra registruota per 1 mln., o benzinu – daugiau kaip 364 tūkst.
„Remiantis kelerių metų tendencijomis, galima daryti prielaidą, kad šių transporto priemonių Lietuvoje daugės ir toliau“, – praneša „Regitra“.
Šiuo metu Lietuvos elektromobilių vairuotojai gali naudotis keliomis pagrindinėmis lengvatomis:
teise nemokėti parkavimo mokesčio; galimybe įkrauti automobilį bet kur, tam skirtose aikštelėse; teise važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis juostomis ( „A juosta“). Be to, Lietuvoje, įsigyjant naują ar naudotą elektromobilį, galima gauti valstybės kompensaciją.
„Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2000 Eur, už įsigytą naują elektromobilį 4000 Eur. Papildoma 1000 Eur kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę“, – skelbiama Lietuvos Susisiekimo ministerijos internetinėje svetainėje.
Tokio dydžio mokestinė lengvata numatyta iki 2021-ųjų vasario 1 dienos. Kaip ir ar apskritai po vasario 1 dienos keisis šios kompensacijos, lengvatos dydį nustatanti ir reguliuojanti Aplinkos apsaugos ministerija sako, kad dar nėra aišku.
„Kaip bus toliau – dar niekas negali pasakyti. Kadangi keitėsi valdžia, ministrai ir viceministrai, tai toks klausimas keliamas yra dar per anksti“, – teigia ministerijos Klimato politikos grupės vyr. specialistė Vilma Vaičiūnienė.
