Augantis Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius rodo – vis daugiau gyventojų ir įmonių prisideda prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo, o kartu gauna ir naudos sau – sutaupo pinigų, kuriuos tektų skirti automobilių priežiūrai ir degalams. Tiesa, aplinkosaugininkai įspėja, kad vis daugiau žmonių persėdant prie elektromobilių vairo, vis didesniu iššūkiu tampa ir jų baterijų perdirbimas.
„Elektromobiliai smarkiai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, tačiau reikia nepamiršti, kad jų gyvavimo ciklo pabaigoje tiek pats elektromobilis, tiek jo dalys taps atliekomis, kuriose yra itin pavojingų medžiagų. Esminė elektromobilio dalis – ličio jonų baterijos, kurios paprastai efektyviai tarnauja apie 7-10 metų. Lietuvoje elektromobiliai važinėja nuo 2010-ųjų, tad daliai vairuotojų jau yra tekę keisti ar remontuoti jų baterijas“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovė direktorė Vitalija Sičiūnienė.
Ji primena, kad elektromobilių baterijų perdirbimo procesas yra kur kas sudėtingesnis nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatorių. Todėl baterijos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai pasirūpina jų gyvavimo pratęsimu, perdirbimu arba šalinimu.
Iš elektromobilių pašalintos ličio jonų baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip energijos saugyklos namams ar pramonei. Pakartotinai panaudoti netinkamos baterijos yra perdirbamos ir iš jų išgaunamos vertingos medžiagos – kobaltas, litis, nikelis ir švinas – kurias galima panaudoti naujų baterijų ar kitų įrenginių gamybai. Jeigu baterijų perdirbti neįmanoma, iš jų išgaunama energija, o jei ir to padaryti nepavyksta, atliekų tvarkytojai pasirūpina tinkamų jų utilizavimu.
VĮ „Regitra“ duomenimis, šių metų gegužės 1-ąją mūsų šalyje buvo užregistruoti 9729 elektromobiliai. Planuojama, kad iki 2025-ųjų pabaigos jų Lietuvoje bus 5-6 kartus daugiau.
„Džiugu, kad elektromobilius perkantys gyventojai ir juridiniai asmenys nuo birželio vėl gali gauti kompensacijas. Tačiau reikia jau dabar susirūpinti, kad tai, ką šiandien vadiname aplinkai draugišku transportu, ateityje netaptų galvosūkiu. Pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai gali kelti ne tik netinkamai tvarkomos ličio jonų baterijos, bet ir amortizatoriai, padangos bei kitos elektromobilių dalys. Tik pasirūpinę, kad atliekos būtų tvarkomos pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus užsitikrinsime sveiką ateitį“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.
Jis pažymi, kad pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, 95 proc. automobilio atliekų turi būti panaudotos, pakartotinai panaudotos arba perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
Augantis Lietuvoje įregistruotų elektromobilių skaičius rodo – vis daugiau gyventojų ir įmonių prisideda prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo, o kartu gauna ir naudos sau – sutaupo pinigų, kuriuos tektų skirti automobilių priežiūrai ir degalams. Tiesa, aplinkosaugininkai įspėja, kad vis daugiau žmonių persėdant prie elektromobilių vairo, vis didesniu iššūkiu tampa ir jų baterijų perdirbimas.
„Elektromobiliai smarkiai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, tačiau reikia nepamiršti, kad jų gyvavimo ciklo pabaigoje tiek pats elektromobilis, tiek jo dalys taps atliekomis, kuriose yra itin pavojingų medžiagų. Esminė elektromobilio dalis – ličio jonų baterijos, kurios paprastai efektyviai tarnauja apie 7-10 metų. Lietuvoje elektromobiliai važinėja nuo 2010-ųjų, tad daliai vairuotojų jau yra tekę keisti ar remontuoti jų baterijas“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovė direktorė Vitalija Sičiūnienė.
Ji primena, kad elektromobilių baterijų perdirbimo procesas yra kur kas sudėtingesnis nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatorių. Todėl baterijos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai pasirūpina jų gyvavimo pratęsimu, perdirbimu arba šalinimu.
Iš elektromobilių pašalintos ličio jonų baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudotos kitiems tikslams, pavyzdžiui, kaip energijos saugyklos namams ar pramonei. Pakartotinai panaudoti netinkamos baterijos yra perdirbamos ir iš jų išgaunamos vertingos medžiagos – kobaltas, litis, nikelis ir švinas – kurias galima panaudoti naujų baterijų ar kitų įrenginių gamybai. Jeigu baterijų perdirbti neįmanoma, iš jų išgaunama energija, o jei ir to padaryti nepavyksta, atliekų tvarkytojai pasirūpina tinkamų jų utilizavimu.
VĮ „Regitra“ duomenimis, šių metų gegužės 1-ąją mūsų šalyje buvo užregistruoti 9729 elektromobiliai. Planuojama, kad iki 2025-ųjų pabaigos jų Lietuvoje bus 5-6 kartus daugiau.
„Džiugu, kad elektromobilius perkantys gyventojai ir juridiniai asmenys nuo birželio vėl gali gauti kompensacijas. Tačiau reikia jau dabar susirūpinti, kad tai, ką šiandien vadiname aplinkai draugišku transportu, ateityje netaptų galvosūkiu. Pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai gali kelti ne tik netinkamai tvarkomos ličio jonų baterijos, bet ir amortizatoriai, padangos bei kitos elektromobilių dalys. Tik pasirūpinę, kad atliekos būtų tvarkomos pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus užsitikrinsime sveiką ateitį“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.
Jis pažymi, kad pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, 95 proc. automobilio atliekų turi būti panaudotos, pakartotinai panaudotos arba perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
