Nyderlandų dienraštis „De Telegraaf“ atskleidė, kad daugelyje regionų elektriniai autobusai pasirodė nepraktiški. Viena iš didžiausių problemų – mažesnis nei deklaruojama realus nuvažiuojamas atstumas. Dar vienas esminis iššūkis – įkrovimo infrastruktūra.
Elektrinių autobusų įkrovimui reikalinga didelė elektros galia, tačiau dabartinė šalies tinklo infrastruktūra jos paprasčiausiai neužtikrina.
Pavyzdžiui, bendrovė „EBS Flevolande“ šiuo metu eksploatuoja 40 dyzelinių autobusų, iš kurių net 31 buvo įsigytas kaip pakaitalas elektriniams autobusams.
Panaši situacija ir Frislando regione, kuriame bendrovė „Qbuzz“ naudoja tik 12 elektrinių autobusų, o likusį autobusų parką (228 vienetai) sudaro dyzelinės alternatyvos. Elektrinių transporto priemonių skaičiaus didinti nepavyksta dėl ribotų įkrovimo galimybių.
Kitos Nyderlandų vežėjų bendrovės, tokios kaip „Transdev“, „Connexxion“ ir „Hermes“, taip pat, vis dar, daugiausia naudojasi dyzeliniais autobusais.
Dabartinė situacija rodo, kad Nyderlandų vyriausybės anksčiau išsikeltas tikslas iki 2030 metų atsisakyti vidaus degimo variklių nėra realistiškas.
Kita vertus, tai nereiškia, kad Nyderlandai nuleidžia rankas. Vyriausybės nariai svarstė ir kitos alternatyvas, pavyzdžiui, įdiegti kontaktinį tinklą, kuris leistų leistų autobusams gauti papildomos energijos iš elektros tinklo. Tačiau tokia infrastruktūra reikalautų didžiulių investicijų, o jos pritaikomumas visiems maršrutams yra ribotas.
Lietuvoje elektriniai autobusai sudaro mažumą
Elektriniai autobusai Lietuvos viešajame transporte jau nėra naujovė, tačiau jų panaudojimas vis dar ribotas. Didžiuosiuose miestuose jie dažniausiai eksploatuojami trumpesniuose maršrutuose, nes kituose scenarijuose jie, kol kas, nesugeba visiškai pateisinti vežėjų poreikių.
Vis dėlto, kai kuriuose Lietuvos miestuose elektriniai autobusai tapo pagrindine viešojo transporto priemone. Pavyzdžiui, Druskininkuose visi kursuojantys autobusai yra elektriniai.
Alytuje taip pat galima pamatyti keletą mažesnės talpos elektrinių autobusų. Tauragė žengė dar toliau – mieste šiuo metu eksploatuojama daugiau nei 10 elektrinių autobusų, o Utenoje jų skaičius siekia keturis.
Tuo tarpu didieji šalies miestai, tokie kaip Vilnius ir Kaunas, vis dar daugiausia naudojasi dyzeliniais arba hibridiniais autobusais. Tai lemia infrastruktūros trūkumas ir ribotos elektrinių transporto priemonių galimybės užtikrinti reikalingą maršrutų aprėptį bei keleivių srautus.
