„Energija“ – ne vienas iš daugelio, o vienintelis klubas Lietuvoje. Išsaugoti jį – ne tik Elektrėnų miesto, bet ir visos valstybės reikalas. Šiuo metu situacija yra kritinė, todėl kyla klausimas: būti ar nebūti, – ketvirtadienį Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo naujasis klubo prezidentas Petras Nausėda.
„Energijoje“ žaidžia 50-70 proc. Lietuvos rinktinė narių. Jei nėra „Energijos“, nėra ir rinktinės. Ieškome būdų gelbėti šalies interesą“, – tikino žaidėjas.
„Energijos“ skolos šiuo metu siekia apie 150 tūkst. litų, iš jų – 30 tūkst. skola žaidėjams. P. Nausėda tvirtino, kad skolos po praėjusio sezono susidarė dėl pakitusios mokesčių sistemos, kai kurių finansinių pažadų neįvykdė Lietuvos ledo ritulio federacija.
Be to, kyla sunkumų ieškant rėmėjų: „Žinome dabartinę ekonominę situaciją ir kalbėtis su rėmėjais yra sunku. Turime vieną privatų rėmėją, be to, didžiulės paramos sulaukiame iš Elektrėnų savivaldybės, kuri klubui kasmet skiria apie 100 tūkst. litų. Elektrėnuose nebus kitos sporto šakos, pavyzdžiui, krepšinio ar futbolo, nes joms nėra sąlygų. Miestas žino prioritetus ir, kiek gali, prisideda“.
Norint dalyvauti atvirajame Latvijos čempionate, komandai užtektų maždaug 2,5 mln. litų biudžeto, nors kaimyninės šalies ledo ritulio klubų biudžetai siekia 3-5 mln. litų. Pasak P. Nausėdos, „Energija“ sulaukė pasiūlymo žaisti Baltarusijos pirmenybėse, tačiau ten reikalavimai dar didesni.
„Perspektyvos 2009-2010 metams – pirmiausia, Latvijos čempionatas. Žinote, ką jis reiškia, juk Latvijos ledo ritulys patenka į pirmąjį pasaulio dešimtuką. Jei norime išlaikyti esamą lygį, dalyvauti tik Lietuvos čempionate nėra prasmės“, – kalbėjo P. Nausėda.
„Šis klubas yra Lietuvos veidas. Turi vienytis klubas, federacija, miestas, o piramidės viršūnėje turi būti ledo ritulys,“ – kalbėjo „Energijos“ vadovas. Pasak jo, jei prireiks, klubas yra pasirengęs kardinalioms permainoms: „Jei atsiras interesas ir matysime naudą, esame pasiryžę reorganizuotis. Koks skirtumas, ar bus Elektrėnų „Energija“, ar, pavyzdžiui, Elektrėnų „Viltis“.
„Praėjusį sezoną pradėjome treniruotis tik rugsėjo mėnesį, todėl nebuvo reikiamos fizinės formos. Jau rugpjūtis, o mes nežinome, kas bus. Visi žaidėjai pasiryžę eiti treniruotis už ačiū. Visi jie – profesionalai ir supranta, kad fizinis pasirengimas yra reikalingas“, – teigė „Energijos“ žaidėjas Rolandas Aliukonis.
„Girdėjau, kad buvo ir gerų sezonų, tačiau aš tuo metu žaidžiau užsienyje. Klubui reikia dirbti taip, kaip dirba pelno siekiančios organizacijos. Aišku, bus sunku išsilaikyti, visada reikės pagalbos, bet reikia eiti šia kryptimi“, – kalbėjo Elektrėnų klubo žaidėjas Šarūnas Kuliešius.
Daugelis ledo ritulininkų ne tik žaidžia, bet ir dirba. Pasak Š. Kuliešiaus, vienas iš pagrindinių tikslų – kad ledo ritulys Lietuvoje taptų profesionaliu sportu.
„Energijos“ vadovai, siekdami išsaugoti klubą, pasiryžę kalbėtis ne tik su KKSD, bet ir su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
„Su departamento vadovais norime susėsti ir pirmiausia paklausti, ar reikalingas Lietuvai ledo ritulys. Jei atsakymas bus teigiamas, ieškosime sprendimų, – sakė P. Nausėda. – Prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad kalbėsis su visais norinčiais kultūros ir sporto pasaulio atstovais. Jei bus galimybė, kreipsimės ir į ją“.
Taip pat tikimasi palaikymo ir iš Šiaurės Amerikos Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) „New Jersey Devils“ komandoje rungtyniaujančio Dainiaus Zubraus, kuris po kelių savaičių atvyksta į Lietuvą.
P. Nausėda teigė, kad tai, jog ledo ritulys Lietuvoje yra populiarus ir reikalingas, įrodė balandžio mėnesį Vilniaus „Siemens“ arenoje vykęs pasaulio I diviziono čempionatas, kurio metu arenoje apsilankė per 30 tūkst. žiūrovų.
