Tad taip ant tvoros sugulė jau daugiau kaip septyni šimtai įvairiausių puodelių: nuo kalėdinių iki itin pikantiškų, dėl kurių seilę varvina, pavyzdžiui, vyrai.
Apie seksualiausią puodelį pasakoja elektrėniškis Algirdas: „Šitas, va, su krūtine gražia, seksualiausias, va, puodelis sakyčiau, vyrų svajonė.“
Ant tvoros tokių ir dar smagesnių puodelių, kaip sako sodybos šeimininkas, daugiau kaip septyni šimtai. Idėja būtent taip puošti tvorą gimė žmonai Daliai.
„Karantino metu, kadangi atsirado daug laisvesnio laiko vakarais, niekur negalima. Ir aš pagalvojau, na, kažkuo reikia užsiimti. Ir pradėjau dekoruoti puodelius. Žibintus, puodelius“, – sako idėjos autoriai Dalia ir Algirdas Šegždai.
O dekoruotus reikėjo kažkur įkurdinti.
„Ir vyrui vieną kartą sakau: kaip tau atrodo, jeigu pradėsime puodelius kabinti? Kaip atrodytų? Ir jis aišku, aš jau būčiau ir atšokus nuo tos minties, bet tai jis užsikabino“, – sako Dalia ir Algirdas.
Ir taip atsirado puodelių tvora, arba, kaip šeimininkai vadina „Dubijos puodelis“. Čia ir kalėdiniai, ir žymintys kitokias šventes. Puodeliai stikliniai, keramikiniai, metaliniai. Skirti gerti kavą, arbatą ar kitokius gėrimus. Iš pradžių puodeliai keliavo iš šeimos indaujos.
Vėliau atsirado giminės ir draugų, o galiausiai, puodelius ant tvoros ėmė kabinti ir pro šalį važiuojantys žmonės.
„Mėgstamiausius savo, kiti tėvų… arba kiti sako nereikia dabar. Kiti kalėdinius dovanotus, arba su ženklais, pavyzdžiui, horoskopų, svarbiausia, ne kiekis greičiausiai, o pati istorija“, – sako idėjos autoriai.
Ir ne tik dienomis, jų šeima rasdavo ir po nakties: „Puodelis buvo suvyniotas, matyt, šuniuką turėjo, ir gaila išmesti. Va, suklijavo, ryškiai suklijuotas, ir va, dabar mes jį pakabinsime.“
„Anksčiau tai po darbo grįžti, kai šviesu yra, tai atvažiuoju, surenku, pririšu, nufilmuoju, pririšu. O dabar, kadangi tamsu, tai pavojinga laipioti. Tai aš ryte, pusę penkių prabėgdamas susirenku, ir saugi vietelė, pasidedu. Ir tada šeštadienį, toks va, ritualas, visus surikiuoju, nufilmuoju ir pradedu kabinti tada“, – pasakoja Dalia ir Algirdas.
Ir puodelis po puodelio – ir visa jų tvora. Šeimininkai net ir specialią vietą įrengė, kur galima palikti atvežtą puodelį. Ant tvoros pakabintas krepšys.
Tiems, kas neturi kuo paliktą puodelį pritvirtinti. Tada tai padaro pats šeimininkas. O kai kas, kaip sako idėjos autoriai, tvirtina patys. Tiesa, kai baigsis jų tvora, šeimininkai žada prašyti kaimynų leidimo, kad šie prisijungtų prie jų idėjos ir leistų puodelius kabinti ant savo tvoros. O laukdami puodelių elektrėniškiai sako laukiantys ir laiškų su istorijomis, ką vienai ar kitai šeimai tas puodelis primena, ar gal reiškė.
