Lėkti didžiuliu greičiu, įveikti kliūtis, nugalėti priešininką, atlikti kelis salto iš eilės, pajusti į kūną plūstantį adrenaliną – štai ką kasdien jaučia ypatingi sportininkai. Pradedame kelionę po dar neatrastą sporto pasaulį Lietuvoje. Portalas Balsas.lt pristato jums tris ekstremalias ir egzotiškas sporto šakas.
Svarbiausia – nugalėti baimę
Pavojingi salto, apsivertimai, šuoliai – Manto ir Tautvydo kasdienybė. Vaikinai jau trejus metus atlieka ekstremalius triukus ir pristato naują, Lietuvoje dar negirdėtą trikingo sporto šaką.
„Trikingas yra akrobatikos ir kovos menų mišinys – paimti gražiausi elementai iš kovos menų, gražiausi spyriai, gražiausi triukai iš gimnastikos ir viskas sujungta“, – vienas kitą papildydami pasakojo vaikinai.
– Kaip jūs sužinojote apie šią gan negirdėtą sporto šaką Lietuvoje? – paklausėme trikingo sportininkų.
Mantas: „Mano draugas pradėjo domėtis parkūru, todėl pradžioje užsiėmėme šiuo sportu, atlikinėjome paprastus triukus, o galiausiai viskas perėjo į trikingą.“
Tautvydas: „Seniau domėjausi gimnastika, parkūru, tačiau pastebėjau, kad labiausiai man patinka trikingas, nes tik čia akrobatika suderinama su gimnastika. Tai man yra gražiausia.“
– Ar seniai jau sportuojate ir iš kur išmokote triukų?
M.: „Sportuoju maždaug nuo 16 metų, tai maždaug ketverius metus, bet dažniausiai vasarą, žiemą būna pertrauka. O triukų išmokstame tik iš interneto. Šis sportas gimsta internete – kas nors padaro naują triuką, įkelia, mes pažiūrime ir mėginame padaryti tą patį.
T.: „Daugiausiai triukų išmokau iš gimnastikos, be to, treniruodavausi dziudo, ten po treniruotės visuomet pašokinėdavome. Iš tiesų, šiais metais trikingu pradėjau domėtis labiausiai.“
– Kas šiame sporte yra pavojingiausia ir ekstremaliausia?
M.: „Spyriai nėra labai pavojingi, bet tai ką daro Tautvydas – salto, yra pavojinga, būna, kad sportininkai kojas susilaužo, kaklus išsisuka ir panašiai.“
T.: „Bet didžiausias pavojus yra baimė. Kai išsigąsti, net nežinai, ką daryti. Norisi pabaigti triuką, bet nukrenti ant šono.“
– Kokias baimes reikia įveikti norint sportuoti?
T.: „Reikia nevaržyti savęs, įsitikinti, kad tikrai gali padaryti triuką ir nestabdyti.“
M.: „O jeigu žiūrėtume praktiškai – svarbu ore iššokus nepasimesti ir mokėti valdyti savo kūną, nes ore viskas veikia visai kitaip.“
– Ar jums patiems yra tekę patirti traumų?
M.: „Aš buvau pasitempęs čiurnos raiščius. Prisimenu gal pusę metų vaikščioti buvo sunku, o juk būna, kad žmonėms plyšta raiščiai, tuomet tai lieka visam gyvenimui. Iš tiesų, man dar pasisekė.“
– Ar šiame sporte vyksta kokios nors varžybos, o gal jūs varžotės tarpusavyje?
M.: „Mes nesivaržome, o stengiamės vieni kitiems padėti, bet būna renginiai, kuriuose vyksta trikingo kovos. Be abejo, Lietuvoje dar negirdėjau, kad vyktų tokios kovos, bet užsienyje jos būna intensyvios, varžosi komandos.“
T.: „Kartais mes vienas kitą paskatiname tokiu žaidimo principu: vieną triuką padarau aš, tuomet kitas turi pakartoti mano triuką ir pridėti savo. Taip mes paskatiname vienas kitą tobulėti.“
– Kokie triukai kiekvienam iš jūsų labiausiai patinka?
M.: „Patinka visokiausi spyriai, kažkodėl jie man yra gražiausi.“
T.: „Be abejonės – salto. Man geriausiai sekasi juos atlikti, o prie spyrių dar neperėjau.“
– Trikingas atrodo vyriškas sportas. Ar daug merginų sportuoja?
M.: „Nedaug, bet merginos irgi sportuoja. Nežinau, ar joms sportuoti sunkiau, tiesiog triukai atliekami kitokio stiliaus.“
T.: „Merginos yra lankstesnės, todėl kai kuriuos triukus atlikti joms yra netgi lengviau. Nesakyčiau, kad trikingui reikia labai daug jėgos, čia svarbiausia greitis.“
– Sportuojate tik ant žolės ar ir kitokiose, ekstremalesnėse vietose?
M.: „Būna, kad šokinėjame ir ant asfalto, gatvėse, bet tuomet atliekame tik pačius paprasčiausius triukus, nes iškyla labai didelė grėsmė susižeisti.“
A. Šipaila: Muay Thai kovos stilius dar dabar naudojamas kariuomenėse
Muay Thai kovos stiliaus treneris Andrius Šipaila pasakoja apie šiam sportui būdingus ritualus, tatuiruotes, net gi išskirtinį šokį.
„Nuo kitų dvikovos sporto šakų Muay Thai skiriasi tuo, kad šis sportas turi gilias tradicijas, priešingai nei kitos sporto šakos, pavyzdžiui, boksas. Šiame sporte yra visiška veiksmų įvairovė – galima smūgiuoti keliais, kojom, rankom, alkūnėm. Tai yra laisva kova – pats žodis Muay Thai ir reiškia laisva kova“, – pasakoja treneris.
– Visi kovos menai turi savo filosofiją, kokia yra Muay Thai filosofija? – paklausėme A. Šipailos.
– Pagrindinė filosofija yra pagarba. Pagarba tėvams, treneriui, salei, pagarba varžovui, draugui, kuris su tavimi sportuoja. Dėl to ir yra atliekami ritualiniai šokiai. Anksčiau tai parodydavo pagarbą kaimui, draugui, savo artimui.
D. Danyla ir J. Freimanis - Muay Thai dvikova(nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
– Visi kovos menai yra pavojingi, kuo toks pavojingas yra Muay Thai kovos stilius?
– Aš nemanau, kad jis yra toks pavojingas, iš tikrųjų tai yra perdėta. Visi mano, kad jeigu ateisi į treniruotę, tave čia iš karto primuš ar sužalos, tai perdėta. Baltarusijos mokslininkai darė tyrimą, kurios sporto šakos yra pavojingiausios, ir ši sporto šaka yra 26 vietoje pagal patiriamas traumas. Futbolas, krepšinis, gimnastika mus žymiai lenkia.
Nėra patiriama tiek daug traumų, kaip daugumai atrodo. Žinoma pasitaiko žaizdelių, čiurnų patempimų, problemų su keliais. Kaip ir kiekvienoje kitoje sporto šakoje, tai yra neišvengiama.
– Muay Thai istorija yra tokia, kad šio kovos meno netgi mokė karius. Buvo judesių, kuriais iš vieno smūgio galima ir žmogų užmušti. Ar iš tikrųjų tokių judesių buvo, ar jūs žinote kažką iš tokios istorijos?
– Iš tikrųjų senovėje būdavo ne Muay Thai, o Muay Boran, toks kovos menas, ir dabar jis yra kultivuojamas, dar Krabi Krabong, kur kaunamasi su kardais. Jie ir buvo anksčiau taikomi kariuomenėse. Kiek žinau, JAV kariuomenėje Muay thai yra taikomas ir dabar. Muay Boran ir buvo tas mirtinas menas, bet aš jo nesimokiau, tų judesių nežinau. Tiksliai negaliu pasakyti, ar jie yra ar ne.
– Ar geras kovotojas turi būti stiprus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai?
– Psichologija, manau, sudaro 50 proc. kovotojo galimybių. Psichologija, nusiteikimas, scenos baimės nejutimas – tai reiškia labai daug. Būna kad kovotojas yra tikrai geras, bet išeina į ringą ir nesikauna taip, kaip galėtų, būna susikaustęs, kaip mes vadinam perdegęs.
– Taigi, jūs kaip treneris mokote savo auklėtinius ne tik kovos technikos, bet ir filosofijos?
– Be abejo. Stengiamės auklėti jaunimą, ir ne tik šios sporto šakos filosofijos, bet ir teisingai gyventi – jog sportas kažką žmonėms suteikia, kad jie nebūtų gatvėse, kreiptų dėmesį į mokslus. Mokslus reikia baigti, tai yra svarbiau nei sportas, juk iš jo visą gyvenimą nepragyvensi, tai daugiau yra kaip pomėgis, vis tiek į profesionalų gretas patenka mažai žmonių.
– Ar trenerio darbas yra sunkus, ar sunku paruošti gerą kovotoją?
– Be abejo, trenerio darbas yra sudėtingas, vien dėl to, kad būna daug varžybų. Lengviau pačiam stovėti ringe nei stebėti savo paruoštą kovotoją, emocijos tikrai liejasi pro kraštus. Dabar dar sunkiau – paruoši gerą sportininką, o jis sugalvoja išvažiuoti kur nors į Angliją dirbti, nes čia nėra slaugų. Tai slegia daugumą trenerių.
– Kalbėjote apie ritualinį šokį, gal galėtumėte apie jį plačiau papasakoti, koks jis yra atliekamas prieš kovą?
– Jis vadinamas Wai Khru Ram Muay. Iš pradžių yra apeinamas ringas liečiant virves dešine ranka. Tailandiečiai galvoja, kad dešinė ranka yra švari ranka, dėl to ja liečiant ringo virves yra apeinamas ratas, nusilenkiama visiems keturiems ringo kampams. Varžovo kampui galima nusilenkti – parodyti pagarbą, būna, kiti įspiria taip rodydami neapykantą.
Grįžtama į savo kampą, nueinama iki vidurio, o tada yra galimi devyni pagrindiniai šokio variantai, nors kiekvienas klubas susikuria savo šokį su skirtingais judesiais. Šokį apipasakoti sudėtinga, jį reikia pamatyti. Tada palaukiama kol abu kovotojai baigs savo šokius, jie nusilenkia vienas kitam ir priėję prie trenerio atiduoda savo galvos raištį mongkhon'ą, tada prasideda kova.
– Kodėl ši sporto šaka neatsisakė tokios tradicijos? Ką reiškia šis šokis?
– Manau, kad net jei kovotojas ir netiki į tas visas dvasias, šokis yra kaip apsiraminimo, susikaupimo, jaudulio ir streso mažinimo būdas. Be to, šokant atliekami ir įvairūs tempimo pratimai. Kiek pastebėjau, visos kitos sporto šakos kurios neturi gilių tradicijų anksčiau ar vėliau miršta.
– Ar Muay Thai turi dar kažkokių kitų ritualų, kažko panašaus į šokį?
– Taip. Dar yra magiškos tatuiruotės, į kurias tiki kovotojai, rankų raiščiai Pra Jiad'ai, kurie yra 108 siūlų. Tikima, kad jie apsaugo nuo visų nelaimių, kurios gali atsitikti ringe. Taip pat galvos raištis – mongkhon'as.
– Kaip atrodo tos tatuiruotės? Ir ar visi kovotojai jas turi?
– Tailandiečiai tikrai turi visi, europiečiai, aišku, savo noru. O tatuiruotės yra labai įvairios, visokie raštai, Budos šventyklos, tigrai.
V. Rimšaitė: ne vienas BMX dviračių sportininkas atsidūrė invalido vežimėlyje
Vienintelė Lietuvai užsienio lenktynėse atstovaujanti ir į Londono olimpines žaidynes kelialapį iškovojusi BMX dviračių sportininkė Vilma Rimšaitė atskleidė, kokiose pavojingose trasose vyksta lenktynės.
(nuotr. SCANPIX) V. Rimšaitė Prancūzijos taurės varžybose – trečia (nuotr. Balsas.lt)
„BMX dviračių sportas yra labai ekstremali, labai pavojinga sporto šaka. Daug tenka griūti, būna daug lūžių. Žinau ne vieną žmogų, kuris yra griuvęs taip, kad net savo visą gyvenimą turi praleisti invalido vežimėlyje“, – pasakojo dviratininkė.
– Papasakok, kaip vyksta lenktynės užsienyje, kaip atrodo trasos. – paklausėme V. Rimšaitės.
– Kalbant apie pasaulio taures ir čempionatus, trasos būna labai sudėtingos. Yra specialios trasos, kuriose būna 8 metrai startas ir, žinoma, kalnai būna labai dideli, nes atvažiuoji dideliu greičiu. Man tokiose trasose yra sunkiau varžytis, nes mes neturime tokių trasų, tokių sąlygų pasiruošti čia, Lietuvoje.
– Kokiu greičiu vidutiniškai skrieji lenktynėse?
– Priklauso nuo trasos, tačiau kalbant apie pačias sudėtingiausias pasaulio taurės trasas, ten skriejame apie 50-60 kilometrų per valandą greičiu.
– Kuri trasa yra pati pavojingiausia?
– Man pati pavojingiausia trasa yra Olandijoje. Ten olimpiniame centre jie turi pasistatę tokią trasą, kurią statė tik olandams, kad jie kuo labiau patobulėtų ir sustiprėtų. Toje trasoje pavojai yra per plauką nuo tavęs. Gerai ten važiuoti, kai oras geras ir nėra vėjo, bet bent menkiausias vėjas gali smarkiai padidinti riziką griūti ar susižeisti. Labai nemėgstu tos trasos (juokiasi.) O kaip tyčia kiekvienais metais ten vyksta pasaulio taurės varžybos.
Vilma Rimšaitė (nuotr. asm. archyvo)
– Kokių savybių reikia, kad išvengtum tokių baisių traumų, apie kurias kalbėjai?
– Sunku išvengti traumų, jas lemia ir trasos elementai, ir kiti sportininkai. Nes tu varžaisi su dar septyniais sportininkais, kurie bando tave visaip užblokuoti ir aplenkti. Dažnai būna, kad varžovai užkiša alkūnę tam, kad pargriūtum ar specialiai į tave įvažiuoja, nes tai būna paskutinis jų šansas išeiti toliau.
Būna susidūrimų ore ir tai yra pavojingiausios traumos, pavojingiausi kritimai. Ypač tuomet, kai greitis labai didelis ir jeigu susiduri ore ir iš labai aukštai krenti,tau jau ne kažin kas.
– Kokias baimes reikia įveikti, kad užsiimti tokia sporto šaka?
– Reikia aukščio baimę įveikti, reikia kritimo baimę įveikti. Taip pat mūsų sporte yra specifinis startas, ten yra tokia lenta. Reikia pereiti ir trenkimo į lentą baimę, nes jeigu labai smarkiai trenki į lentą, gali labai skaudžiai griūti. Daug sportininkų bijo startuoti visa jėga, kol neišmoksta teisingo judesio.
– Kalbėjome daug apie šios sporto šakos pavojus. Kas tau pačiai labiausiai patinka šiame sporte?
– Patinka adrenalinas, patinka, kad visuomet turi perlipti per save. Dar patinka, kad kiekviena trasa yra skirtinga, kad tas sportas niekuomet nebūna nuobodus. Taip pat patinka kelionės, tenka daug pakeliauti. Patinka ir pats treniruočių procesas, nes tai nėra tik važinėjimas dviračiu, tai yra ir darbas su svoriais ir visokie šuoliukai bei sprintai. Žodžiu, nenuobodus sportas.
– Iškovojai kelialapį į Londono olimpines žaidynes. Kokius tikslus sau keli tose varžybose?
– Nedrįstu kelti sau aukštų tikslų, nes žiūrint į situaciją, kurią aš turiu pasiruošimui Lietuvoje, negaliu savęs lyginti su australėmis, amerikietėmis ar prancūzėmis, kur šis sportas yra labai išvystytas, labai aukštame lygyje. Tad apie kažkokius labai aukštus rezultatus būtų įžūloka šnekėti.
TIK FAKTAI
BMX dviračių lenktynės tik 2008 metų vasaros Pekino olimpinėse žaidynėse debiutavo kaip olimpinė sporto šaka. Šiuo metu V. Rimšaitė pasaulio reitinge užima 13 vietą.
Muay Thai ne tik sporto šaka. Šis kovos stilius plačiai naudojamas JAV Jūrų pėstininkų programoje, Vokietijos, Anglijos ir Norvegijos specialiųjų tarnybų bendro fizinio pasiruošimo programose.
