Lietuvos alpinizmo asociacijos (LAA) prezidentas Saulius Damulevičius teigė, kad lietuvių alpinistai jau seniai yra pelnę pagarbą visame pasaulyje.
Populiarėjantis užsiėmimas
„Iš tiesų susidomėjimas alpinizmu Lietuvoje auga, o kartu gerėja ir sportiniai rezultatai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė S.Damulevičius. Jo teigimu, žmonių susidomėjimas alpinizmu priklauso ir nuo ekonominės situacijos, nes alpinizmas nėra pigus sportas. „Kuo daugiau žmonės uždirba, tuo mieliau renkasi keliones į kalnus ar įsigyja geresnę alpinizmo įrangą. Vien tik tinkamų kopti į kalnus batų kaina – nuo 500 Lt“, – pasakojo pašnekovas.
LAA prezidentas pabrėžė, kad ir vyresni Lietuvos alpinistai nesėdi rankų sudėję. „Jie vis ieško naujų ekspedicijų, kopia į naujas viršūnes, platėja alpinistų kelionių geografija. Anksčiau į Himalajus pavykdavo nuvykti tik keletui žmonių, o šiais metais „aštuoniatūkstantininkų“ (alpinistų, įkopusių į viršūnes, kurių aukštis – daugiau kaip 8 km) yra net du. Jų būtų buvę ir daugiau, tačiau šiemet Himalajuose buvo itin daug sniego“, – pasakojo pašnekovas.
„Alpinistams skirta sporto bazė Lietuvoje gerėja. Pastaruoju metu atsirado nemažai sporto salių, kuriose galima mokytis laipioti uolomis“, – tęsė S.Damulevičius. Pasak pokalbininko, subyrėjus Sovietų Sąjungai, kurioje alpinistinis rengimas buvo gan gerai išplėtotas, nepriklausoma tapusioje Lietuvoje kiek laiko buvo štilis. „Norintieji kopti mokėsi savarankiškai, o dabar vis daugiau žmonių tuo užsiima profesionaliai ir savo žinias perteikia kitiems“, – pasakojo alpinistas.
Alpinizmo mokykla
Lietuvos alpinistai dabar dalyvauja įvairiose šalies ir tarptautinėse varžybose. Šiais metais šalies alpinistai pasiektais rezultatais vėl aplenkė kolegas iš Latvijos ir Estijos. Kopimų uolomis lyderiais Lietuvos ir Baltijos čempionatuose tapo „Montis Magia“ alpinistai, aukštuminių įkopimų klasėje antrąją vietą užėmė Ernestas Makšraitis, užkopęs į Broad Peak (8 051 m) viršūnę Karakorumo kalnuose.
Lietuvos alpinistai geriausiai pasirodė ir techninių įkopimų bei kopimų ledu klasėje. „Dabar alpinizmo galima pradėti mokytis nuo ketverių metų. Taip įgyjama nemažai ekstremalaus laipiojimo gabumų. Atsiranda ir daugiau galimybių įgyti ekstremalaus laipiojimo patirties. Išmokstama ne tik naudotis įranga, bet ir tinkamai elgtis kalnuose. Žinoma, alpinizme daug ką lemia ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasirengimas, tad kuo anksčiau žmogus pradeda tam ruoštis, tuo geriau jis jaučiasi kalnuose“, – pasakojo S.Damulevičius.
Kaip vieną iš pavyzdžių pašnekovas įvardijo trijų jaunų alpinistų komandą „Montis Magia“, kuri 2011-ųjų pabaigoje ir 2012-ųjų pradžioje laipiojo uolomis Pietų Amerikoje. „Šie jauni žmonės į ekspediciją leidosi sustabdę studijas ir tai buvo jau nebe pirmas jų žygis. „Montis Magia“ bando naujausius kopimo būdus ir išbando naujausią techniką, yra puikiai pasiruošusi psichologiškai kopti į olas. Tam alpinistai skiria daug laiko ir įdeda daug pastangų. Tikiu, kad jie dar ne kartą mus nustebins“, – mintimis dalijosi S.Damulevičius.
Tinkamas charakteris
„Žmogaus genuose yra siekis save išbandyti. Ypač tai išryškėja, kai esi pavargęs nuo darbų. Neretai alpinistais tampa verslininkai, kurie, pasiekę karjeros aukštumų, nusprendžia pasiekti ir kitokių viršūnių“, – pasakojo S.Damulevičius. Pašnekovas teigė, kad lietuvių charakterio savybės labai tinkamos alpinizmui. „Nors ir esame gana sėsli tauta, mums būdingas darbštumas ir kantrumas. Tokie bruožai labai svarbūs alpinistams. Mokėjimas iškęsti nepriteklių ir siekti užsibrėžto tikslo labai padeda kalnuose“, – savo mintis dėstė LAA prezidentas.
Pasak pokalbininko, svarbu nepaliauti domėtis ir alpinizmo nelaikyti vien tik romantiška pramoga. „Į viską reikia žiūrėti atviromis akimis, nes tai – ekstremalus sportas, kuriame yra pavojingų dalykų, kurių neretai nepavyksta numatyti. Kad ir kaip skaudu pripažinti, nemažai mūsų alpinistų taip ir negrįžo iš kalnų. Kalnuose svarbiausia – nieko nedaryti impulsyviai. Taip pat labai svarbu pirmiausia susipažinti su aplinka ir tik tuomet kopti“, – svarbiausiais patarimais dalijosi LAA vadovas S.Damulevičius.
VL žurnalistas Marius Eidukonis
