Kasmet vis daugiau žmonių susiduria su antsvorio problema. Kovodami su papildomais kilogramais daugelis susižavi dietomis, jų šalininkų žadamu greitu rezultatu, kurį pasiekti nereikia didelių pastangų, tačiau retai susimąstoma apie dietų keliamą pavojų.
Kokios grėsmės tyko dietas pasirinkusių žmonių pasakoja sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Julius Gaižauskas: „Dieta, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, žmonėms, norintiems lieknėti sveikai ir išlaikyti optimalų svorį, nepasiteisina, nes kenkia svarbių hormonų ir fermentų veiklai. Tarkime, praleidus nors vieną valgymą arba suvartojus per didelį angliavandenių kiekį, jūsų organizme gali vykti tam tikri pokyčiai, apsunkinsiantys galimybę atsikratyti riebalų .“
Laikantis dietos kūnas patiria didžiulį stresą. Organizmas „mano“, kad gresia pavojus, o pasikartojantis stresas sukelia „yo yo“ efektą. Taip tarp aukšto ir žemo cukraus kiekio kraujyje visam organizmui sukeliamas dar didesnis stresas. Būtent dėl to žmogus nuolat jaučiasi pavargęs ir išsekęs.
Valgant nepakankamai maistinių medžiagų turintį maistą, organizmas suvokia, kad atėjo badas ir kilo pavojus išlikti. Tuomet kūnas daro viską, kad tik išsigelbėtų, o išsigelbėjęs ir papildomą „gelbėjimosi ratą“ parūpina, kad ateityje nekiltų pavojų. Tai patvirtina ir „Lieknėjimo akademijoje“ vykdytas tyrimas, iš kurio rezultatų matyti, jog per mažai maistinių medžiagų gavusios moterys didelių apimčių mažėjimo rezultatų pasiekė lėčiau. Geriausius lieknėjimo rezultatus pasiekė pakankamą maistinių medžiagų kiekį suvartojusios ir reguliariai valgiusios „Lieknėjimo akademijos“ dalyvės.
„Organizmui nesvarbu, kaip atrodysite veidrodyje. Jam taip pat nesvarbu, į ką norite būti panašūs. Žmogaus kūnui svarbiausia išgyventi ir užsitikrinti, kad turite pakankamai atsargų (riebalų) artėjančiam badmečiui išgyventi“, – sako J. Gaižauskas.
Kiekvieną kartą nepavalgius, organizme padidėja už riebalų kaupimą atsakingų fermentų aktyvumas, beje, šis efektas kur kas aktyviau pasireiškia moterims nei vyrams. Keičiant dietas, organizmas iš pasąmonės jaučia artėjantį maistinių medžiagų badą ir ilgainiui kūnas susigrąžina visą iki tol turėtą riebalinį audinį. Sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto teigimu, nesvarbu, kiek suvalgote – svarbiausia, ką valgote ir kada. Nereikia badauti arba savęs kitaip kankinti, kad sublogtumėte. Pakanka išmokti tinkamo požiūrio į maistą bei mitybą ir savo kūnui gražinsite harmoniją.
Kada badauti griežtai draudžiama? Badauti draudžiama, jei:
* buvo pažeistos galvos smegenys, nes tuomet organizmas paprasčiausiai nesugebės adekvačiai reaguoti į stresinę būklę.
* sulaukėte garbaus amžiaus – daugiau nei 60 metų. Tokio amžiaus žmonės gana dažnai serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių organizmas jaučiasi išsekęs, o papildomas stresas, toks kaip badavimas, tampa labai pavojingas.
* organizmas išseko, pavyzdžiui, po sunkios ligos. Tokiu atveju jame nebėra maistingųjų medžiagų atsargų, energinių resursų, galinčių padėti jam atsilaikyti badaujant. Badavimo pasekmė – dar labiau išsenkama.
* sergate kokia nors liga, ypač sustiprėjus simptomams. Vien ligos pasunkėjimas – stresas organizmui. Jis sutelkia visas jėgas ir stengiasi kovoti su liga. Šiuo laikotarpiu organizmui reikia daugiau vitaminų, mikroelementų, baltymų, riebalų ir angliavandenių. Jei neduosite būtinų medžiagų, jis gali pasinaudoti esamomis atsargomis, bet kai jos išseks, organizmas liks visiškai bejėgis.
* diagnozuoti bet kokio pobūdžio navikai. Jie „išsiurbia“ iš organizmo visas juos maitinančias medžiagas. Navikinėmis ligomis sergantys žmonės ir taip atrodo išsekę. Jei dar ims badauti, navikas „sutrauks“ į save visas atsargas. Organizmas neturės kuo sulaikyti augančio naviko, nes sveikosiose ląstelėse paprasčiausiai nebebus maitinančių medžiagų.
* sergate išemine širdies liga. Tokiu atveju normaliam širdies raumens darbui nepakanka maistinių medžiagų. Koronarinės kraujagyslės, aprūpinančios širdį krauju, blogai atlieka funkcijas. Badaujant suaktyvėja organizmo hormoninė sistema. Skydliaukė išskiria daugiau hormonų – adrenalino ir noradrenalino. Jie veikia širdies raumenį, verčia jį smarkiau dirbti. Todėl badaujant pastebimi dažni stenokardijos priepuoliai, o jei dar padidėja ir fizinis krūvis, galima net patirti infarktą.
* sergate cukriniu diabetu. Anksčiau minėtieji hormonai turi priešingą poveikį insulinui – trukdo ląstelėms įsisavinti gliukozę. Dėl to cukraus kiekis kraujyje dar labiau padidėja.
* sergate Bazedovo liga (skydliaukės hiperfunkcija – tireotoksikozė), kai skydliaukė gamina per didelį hormonų kiekį (trijodtironino – T3 ir tiroksino – T4). Aktyvi skydliaukės hormonų gamyba aktyvina baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitą, dėl to pakinta įvairūs organai: širdis, kepenys, kaulai, centrinė nervų sistema, oda, antinksčiai, lytinės liaukos. Badaujant skydliaukė išskiria dar daugiau hormonų, o tai gali sukelti kitą – retai, bet pasitaikančią pavojingą gyvybei, tireotoksikozės komplikaciją – tireotoksinę krizę.
* sergate kraujo ligomis. Ši ligų grupė – plati. Navikinės kraujo ligos – leukozės, mieloleukozės. Netinkama mityba sukėlus anemiją, susijusią su kokios nors medžiagos trūkumu, pavyzdžiui, geležies – galite tik apsunkinti ligos eigą ir nesuteikti organizmui tos medžiagos, kurios jam kaip tik labiausiai reikia.
* sergate ūmia tuberkulioze, kai organizmas nusilpęs dėl infekcijos. Visos jėgos jau skirtos kovoti su infekcija, todėl patiriamas stresas. Jei jį papildysite dar kitu stresu – badavimu, gali būti, kad infekcija – Kocho bacila (tuberkuliozinė lazdelė), išplis po visą organizmą. O tai tikrai apsunkins ligos eigą.
Parengė Lina SMAIDRYTĖ ir Asta GEIBŪNIENĖ
