Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento. Tiesa, tai daugiausiai lėmė mineralinio kuro eksportas – be jo lietuviškos kilmės prekių eksportas traukėsi tik 0,7 procento. Visgi tai yra kur kas prastesnis rezultatas nei pernai, kuomet šių prekių eksportas augo 4,4 procento. Kiek netikėtas sausį buvo net 9,1 proc. siekęs paslaugų eksporto augimas, tačiau tolesnio tokio augimo tikėtis nevertėtų, kadangi ir transporto paslaugų, ir turizmo eksportas labai priklauso nuo šiuo metu sunkumus patiriančių rytų rinkų.
Eksporto susitraukimą daugiausiai lėmė net 30 proc. susitraukęs pieno produktų eksportas, tačiau pastebimai mažėjo ir medienos bei plastiko dirbinių eksportas. Prekių eksportas į Rusiją susitraukė net 38 procentais. Eksportas žymiai traukėsi ir į kitas NVS šalis – Baltarusiją ir Ukrainą.
Pieno produktų eksporto kritimą daugiausiai lėmė uždraustas pieno produktų eksportas į Rusiją. Be to, sausį kiek susitraukė iki tol dešimtimis kartų augęs pieno produktų eksportas į Baltarusiją. Tikėtina, kad per Baltarusiją pieno produktai iki šiol galėjo patekti ir į Rusijos rinką. Rugsėjį - sausį pieno produktų eksportas išaugo 2,5 karto ir į kitą muitų sąjungos šalį – Kazachstaną. Visgi pieno gamintojai ko gero buvo vieni aktyviausiai beieškantys naujų rinkų. Per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį pieno produktų eksportas dešimtimis kartų augo ir į JAV, gruodžio - sausio mėnesiais į Azerbaidžaną eksportuota 2 kartus daugiau nei prieš metus, o lapkritį - sausį eksportas į Uzbekistaną šoktelėjo net 22,6 karto. Nuo sausio pieno produktai pradėti eksportuoti ir į Libiją.
Naujų rinkų sudaro ir mėsos produktų eksportuotojai. Mėsos produktų eksportas į Honkongą rugpjūtį - gruodį augo 5,6 karto, sausį jis visgi kiek sumažėjo. Mėsos eksportuotojai taip pat sugebėjo rugsėjį - sausį net 2,7 karto išauginti eksportą į Lenkiją. Eksportas į vieną didžiausių Lietuvos mėsos eksportuotojų rinkų Olandiją pernai augo 39,7 proc., o sausį – net 47,4 procento.
Tačiau per daug džiūgauti nereikėtų. Visi šie įspūdingi augimo tempai pasiekti dėl labai žemos palyginamosios bazės – iki šiol šios rinkos buvo praktiškai neatrastos. Nepaisant augimo į naujas rinkas, lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas buvo 11,1 proc. mažesnis nei prieš metus. Be to, nors yra daug diskutuojama apie Lietuvos maisto gamintojų žygius į naujas rinkas, jų produkcija sudaro tik 7,3 proc. viso Lietuvos eksporto. Tuo tarpu daugeliui kitų lietuviškos kilmės prekių ir, ypač, reeksportui nepavyks greitai rasti alternatyvos rinkos.
Todėl kone vieninteliu ekonomikos augimo veiksniu šiemet lieka namų ūkių vartojimas. Tiesa, metų pradžioje jo augimas taip pat kiek sulėtėjo. Sausį mažmeninės prekybos apimtys augo vos 1 procentu. Lėtesnį vartojimo augimą metų pradžioje bent iš dalies galėjo lemti euro įvedimas, kadangi dalis vartotojų galėjo skubėti įsigyti reikalingas prekes prieš euro įvedimą baimindamiesi kainų augimo po valiutos pasikeitimo ar tiesiog nusprendę išleisti turimus grynuosius (gruodį mažmeninė prekyba augo net 8,2 proc.). Tuo tarpu vasarį, kai gyventojai kiek apsiprato su naująja valiuta, mažmeninės prekybos augimas paspartėjo iki 4,3 procento.
Vartotojų lūkesčiai kovo mėnesį šiek tiek netikėtai pagerėjo iki aukščiausio lygio nuo 2007-ųjų pabaigos. Vartotojai kur kas optimistiškiau nei prieš metus vertina ir savo, ir visos šalies ekonomikos bei darbo rinkos perspektyvas. Tiesa, vartotojų nuomone, esamas metas yra labai tinkamas taupyti – šis rodiklis yra istorinėse aukštumose. Tuo tarpu stambesnių pirkinių prognozės išlieka daug žemesnės nei prieš metus. Taigi panašu, kad gyventojai kol kas yra nusiteikę bent dalį papildomų lėšų, kurias gaus dėl didėjančio darbo užmokesčio ir žemos infliacijos, ne išleisti, o sutaupyti.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio šuolis rodo, kad gyventojai nebejaučia didelio nerimo nei dėl geopolitinių problemų, nei dėl ekonominių Lietuvos eksportuotojų problemų NVS rinkoje. Jei gyventojų lūkesčiai ir toliau gerės, šiemet galime sulaukti ir teigiamų staigmenų, kadangi vartojimo augimą skatins daugelis veiksnių - palūkanos išliks žemame lygyje, kainos beveik neaugs, o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas atlyginimų augimo tempui neleis sulėtėti.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė
