„Valstiečių“ keltas S. Skvernelis gavo 19,72 proc. balsų ir kovoje dėl prezidento posto liko trečias. Tokio fiasko nesitikėjo ne tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet ir jos kandidatą remiančios kitos politinės partijos bei miestų vadovai.
Prieš rinkimus S. Skverneliui paramą aktyviai reiškė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Tikėtasi, kad pastarojo populiarumas savivaldos rinkimuose, kur jis meru buvo perrinktas jau pirmajame ture, pasikartos ir balsuojant už S. Skvernelio kandidatūrą. Sekmadienio naktį suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad premjeras Kaune atsidūrė trečioje vietoje, sulaukęs kiek daugiau nei 15 proc. rinkėjų paramos. Čia pasitikėjimas tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonyte buvo dvigubai didesnis.
Pasak VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano, prof. Algio Krupavičiaus, Kauno mero deklaruojama parama S. Skverneliui buvo tarsi pro sukąstus dantis. Esą 2016 m. prieš Seimo rinkimus V. Matijošaičio reiškiama parama „valstiečiams" buvo akivaizdi. Visame mieste buvo apstu mero ir partijos kandidatų portretų, žiniasklaidoje buvo labai aiškiai ir aktyviai deklaruojama parama Ramūno Karbauskio partijai.
„Dabar turėjome kitą paveikslą. Taip, premjeras atvažiavo į Kauną, su meru nuėjo už 100 metrų į senąją spurginę, dar kartą kitą auditorijoje kartu pasirodė, buvo pora interviu – ir viskas. Paramos akcentai tuo ir baigėsi. Sako, kad Kaune buvo vienas ar du V. Matijošaičio ir S. Skvernelio plakatai. Aš nesakau, kad V. Matijošaitis „valstiečius" apgavo. Buvo aišku, kad parama nebūtų suveikusi bet kokiu atveju. Tai rodo, kad tos paramos ganėtinai formalios. Jų aktyvumas yra ribotas", – įsitikinęs prof. A. Krupavičius.
TSPMI politologas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad Kaunas visuomet buvo Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų bastionas, todėl šio miesto išreikšta parama I. Šimonytei stebinti neturėtų. Tik pastaraisiais metais „valstiečiai" laikinojoje sostinėje įgijo įtakos, tačiau tik dėl to, kad konservatoriai neturėjo stipraus kandidato į merus.
Tuotarpu kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose „valstiečiai“ paramos niekuomet neturėję, išskyrus 2016 m. Seimo rinkimų metu. Tačiau šį atvejį politologai vadina išskirtiniu, kuomet rinkėjai nenorėjo balsuoti nei už konservatorių, nei už socialdemokratų kandidatus.
„Tuose rinkimuose „valstiečiams" sekėsi Kaune, kur ne vienas ir ne du jų kandidatai buvo išrinkti į Seimą. Tas pats ir Vilniuje, kur pats S. Skvernelis buvo išrinktas vienamndatėje apygardoje. Jie buvo mažiausia blogybė. Bet ta situacija buvo vienkartinė ir dabar yra pasikeitusi. Konservatorių įvaizdis šiandien yra pasiekitęs, jų veidas prezidento rinkimuose buvo I. Šimonytė, ne Gabrielius Landsbergis. Jeigu būtųme turėje G. Landsbergį, paveikslas būtų gerokai kitoks. Be to, dalis rinkėjų yra nusivylę „valstiečiais“, todėl nėra jokių galimybių jiems didžiuosiuose miestuose pakartoti 2016 m. situacijos. Tą geriausiai parodė savivaldybių tarybų rinkimai", - teigia prof. A. Krupavičius.
Politologo nuomone, Klaipėdoje premjerui koją pakišo miesto meras Vytautas Grubliauskas, buvęs liberalas, į valdžią atėjęs su visuomeniniu komitetu. Prezidento rinkimuose V. Grubliauskas rėmė G. Nausėdos kandidatūrą. Nepalankiam premjero vertinimui uostamiestyje įtakos turėjo ir buvusio Klaipėdos valstybinio uosto vadovo Arvydo Vaitkaus skandalas. Šis „valstiečių" kandidatas antrame ture pralaimėjo tiesioginius mero rinkimus V. Grubliauskui, o dėl neskaidrios rinkiminės paramos neteko ir uosto vadovo posto. Nors A. Vaitkaus skandale pastarojo naudai pirmuoju smuiku griežė R. Karbauskis, S. Skvernelio laikymasis nuošalyje mažai padėjo išsaugoti rinkėjų simpatijas.
Marijampolė – socialdemokratų bastionas, tačiau čia net socialdemokratų kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis palaikymo nesulaukė. Socialdarbiečių remiamas premjeras čia irgi liko trečias. prof. A. Krupavičius šią nesėkmę taip pat sieja su nepavykusiais Marijampoles mero rinkimais, kuriuose antrajame ture pralaimėjimą patyrė tuometinis „valstiečių“ aplinkos viceministras Kęstutis Mažeika, šiuometu einantis ministro pareigas.
Pakeliui į antrą turą prisiskaldė per daug malkų
Analogiška situacija susiklostė ir Druskininkuose, nors čia paramą S. Skverneliui reiškė ilgametis Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Tiek Šiaulių rajono, tiek Šiaulių miesto, kurio gyventojus balsuoti už S. Skvernelį ragino meras Arūnas Visockas, rinkėjai atsigręžė taip pat į G. Nausėdą. Šiaulių rajonas laikomas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio teritorija. Tačiau čia premjerą aktyviai palaikė tik Žarėnų rinkiminė apylinkė, kur jis surinko apie 50 proc. rinkėjų balsų, bei R. Karbauskio tėvonija laikoma Naisių rinkiminė apylinkė, bet čia S. Skvernelis neperžengė 50 proc. ribos.
„Valstiečius" šiuose rinkimuose išdavė ir dešimtmečius valdytas Ignalinos rajonas. Čia pergale džiaugėsi G. Nausėda, tiesa, nuo premjero atsiplėšęs vos per pora procentų.
„Ignalina yra „valstiečių" tėvonija nuo Bronio Ropės laikų. Ignalinoje „valstiečių“ remiamam kandidatui reikia dar sugebėti pralaimėti G. Nausėdai. Ir I. Šimonytė atsiliko nedaug. Tam reikia pastangų. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone 41 proc. rinkėjų savivaldybių tarybų rinkimuose balsavo už „valstiečius“, o S. Skvernelis šiame rajone surinko perpus mažiau balsų. Tas potencialas, kuris buvo Seimo rinkimuose, jis buvo vienkartinis. Istoriškai niekada „valstiečiai žalieji“ nebuvo įtakingi", – sakė prof. A. Krupavičius.
S. Skverneliui pasiekti antrojo turo nepadėjo nė socialdarbiečių ir jų lyderio Gedimino Kirkilo reiškiama parama bei kito kandidato Naglio Puteikio raginimai visiems, kurie planavo balsuoti už jį, savo balsą dovanoti S. Skverneliui.
„Premjeras padarė ne vieną ir ne dvi klaidas rinkimų metu. Viena ryškesnių – jo istorija, kai jis numarino buvusį Seimo narį Kęstutį Jackelevičių. Kita – kaip parduoti-neparduoti namą Valentinui Mazuroniui. Jam niekaip nepavyko išspręsti dilemos tarp premjero ir kandidato. Jis pusę dienos buvo premjeras, pusę – kandidatas ir akivaizdžiai naudojo administracinius išteklius rinkimų kampanijoje. O paskutinės savaitės pareiškimai tiek R. Karbauskio, tiek jo paties, kad jeigu rinkėjai nebalsuos už S. Skvernelį, tai bus pasitraukta ir iš Vyriausybės vadovo posto, tiek partija pasitrauks iš valdančiosios koalicijos. Tai skambėjo kaip šantažas ir buvo skirtas pritraukti rinkėjus. Lojaliems rinkėjams tai padėjo mobilizuoti, tačiau abejojančius – priešingai, atstūmė", –premjero klaidas rinkimų kampanijos metu vardijo prof. A. Krupavičius.
Pasak TSPMI politologo prof. Tomo Janeliūno, nėra taip, kad rinkėjai besąlygiškai pasikliauja visomis populiarumą turinčių politikų rekomendacijomis. Daugiau balsuojant renkama konkreti asmenybė, balsuojama už jos gebėjimus, asmenines savybes.
„Daugeliu aspektų premjeras nesugebėjo įtikinti rinkėjų galintis užimti prezidento postą. Pradedant nuo užsienio kalbos mokėjimo, nuo bendravimo stiliaus, jumoro, iki to, kaip jis galiausiai pasiduoda R. Karbauskio įtakai, kaip demonstruoja savo kaip atskiro lyderio savybes", – vardijo prof. T. Janeliūnas.
Patys išsikėlė neįgyvendinamų tikslų
Vienintelei užtikrinti žadėtą paramą premjerui pavyko Živilei Pinskuvienei, Širvintų rajono savivaldybės merei. Čia premjerą palaikė 29,64 proc. rinkėjų. Tačiau būtina pabrėžti, kad ir šioje savivaldybėje į pirmąją vietą S. Skvernelis iškopė per plauką, G. Nausėdą aplenkęs vos 0,19 proc.
Tokį „valstiečių" kandidato pralaimėjimą rinkimuose šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino rinkėjų brandos požymiu.
„Šie rinkimai parodė Lietuvos visuomenės brandą bei tai, kad jaunoji karta tampa aktyvi politinė jėga. Žmonės turi aiškias vertybines nuostatas, kurios negali būti paveiktos populizmu arba šantažu“, – spaudos tarnybos pirmadienį išplatintame įraše sako D. Grybauskaitė.
Tiesa, politologai linkę taip griežtai nevertinti S. Skvernelio rinkimų rezultatų. Prof. A. Krupavičius sako, kad daugiau nei pusmetį apklausos rodė premjerą esant trečioje vietoje, tad prognozės išsipildė.
Tuo tarpu TSPMI politologė prof. Ainė Ramonaitė tikina, kad patys „valstiečiai" sau prisikabino pralaimėjusiųjų etiketę, prieš rinkimus išsikėlę aukštesnius tikslus, nei gali pasiekti.
„Aš nesakyčiau, kad premjerą čia ištiko kažkokia didelė nesėkmė. Žiūrint į jo surinktą balsų kiekį, tai jis yra didelis ir net viršija 2016 m. Seimo rinkimuose „valstiečių" daugiamandatėje apygardoje surinktus balsus. S. Skvernelis surinko dabar daugiau balsų, o tai yra labai geras rezultatas. Ypač turint omenyje, kad jis kandidatavo ilgą laiką pabuvęs premjero pozicijoje, kas yra sudėtinga. Tas rezultatas yra blogas tik lyginant su tais labai nerealistiškais lūkesčiais, kurie buvo užkelti pačių „valstiečių". Panašiai kaip ir su vietos savivaldos rinkimais. Rezultatas jų kaip ir neblogas buvo, bet jie buvo išsikėlę tokius lūkesčius, kad jie čia bus primi ir laimės, tada teko pripažinti pralaimėjimą. Ta pati situacija ir dabar – jie patys sau iš pozityvaus rezultato sukuria pralaimėjima", – sakė prof. A. Ramonaitė.
VDU Socialinių mokslų fakulteto dekano nuomonė kiek kitokia.
„S. Skvernelis – ministras pirmininkas, dabartinės valdžios kandidatas. Jis negalėjop asirinkti iššūkio strategijos, kai kritikuoja visus kitus. Nesako, ką mes padarėme, ką mes darome, kur mes einame ir kaip. Pati kampanijos strategija esant valdžioje buvo absoliučiai ydinga. Negalima pasirinkti opozicijos kandidato strategijos būnant valdžioje. S. Skvernelis, skaičiuojant su jo kaip ministro laikotarpiu, valdžioje yra penkerius metus. Pati strategija buvo klaidinga", – įsitikinęs A. Krupavičius.
Paramą išbarstė visoje Lietuvoje
Be Širvintų rajono savivaldybės didžiausio palaikymo S. Skvernelis sulaukė Akmenės (31,43 proc.) ir Kelmės (32,96 proc.) rajonuose, kuriuose jis rinkimus laimėjo.
Balandžio pabaigoje S. Skvernelis lankėsi Naujojoje Akmenėje. Netrukus po šio susitikimo rajono meras savo „Facebook“ paskyroje džiaugėsi, kad premjeras pažadėjo du dalykus: kad nebus uždaroma Naujosios Akmenės ligoninė ir kad mieste išdygs naujas baseinas.
Kad premjero vizitai po regionus davė planuotų vaisių iliustruoja ir Rusnės rinkiminės apylinkės balsavimo rezultatai. Nors Šilutės rajone S. Skvernelis liko antras, būtent Rusnėje už jį balsavo 61,5 proc. rinkėjų. Mat būtent čia praėjusių metų gruodį premjeras paskelbė, kad sieks prezidento posto. Atvykęs į šį susitikimą premjeras nepamiršo priminti, kad Rusnėje kylančiai estakadai finansavimą užtikrino jo vadovaujama Vyriausybė.
Antrajame ture premjerą taip pat norėjo matyti Pakruojo, Skuodo, Šilutės, Pagėgių, Plungės, Telšių, Joniškio, Radviliškio, Raseinių rajonų rinkėjai. Antroje vietoje jis liko ir Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Kalvarijos, Lazdijų, Trakų rajonuose. S.Skvernelį antrame ture taip pat norėjo matyti Šalčininkų, Zarasų, Švenčionių rajonų rinkėjai.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose „valstiečiai" didžiausią palaikymą turėjo dalyje Kauno, Šiaulių, Panevėžio rinkiminių apylinkių, Marijampolėje, Alytuje, Druskininkuose, Vilkaviškyje, didžiojoje dalyje Žemaitijos bei Šiaurės ir Vidurio Lietuvos savivaldybių.
Prezidento rinkimus pralaimėjęs S. Skvernelis tikina nuo liepos 12 d. pasitrauksiantis iš premjero pareigų. Taip pat jis ragina „valstiečių" lyderį R. Karbauskį pasitikrinti savo pasitikėjimą. partijoje.
