Pirmadienio vakarą įsisiautėjęs didžiulis gaisras, nuniokojęs Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą užgesintas, antradienio rytą pranešė Prancūzijos sostinės ugniagesių brigada, apie 15 valandų kovojusi su liepsnomis.
„Visas gaisras užgesintas. Dabar vyksta tyrimas“, – žurnalistams sakė ugniagesių atstovas Gabrielis Plus. Jis pridūrė, kad liepsnos „labai greitai“ išplito ant medinio žymiosios katedros stogo.
Vienas prancūzų verslininkas jau paskelbė praėjusį vakarą sudegusios katedros rekonstrukcijai aukosiantis 100 mln. eurų. Tačiau vien pinigų čia neužteks – laukia ilgas ir kruopštus darbas.
Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje prasidėjo išvakarėse ir tęsėsi devynias valandas. Pirminiais duomenimis, gaisro priežastimi tapo remonto darbai. Gaisro metu sugriuvo katedros smailė ir stogas. Gaisrininkams pavyko išgelbėti laikančiąsias sienas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad šventykla bus atstatyta, o lėšų rinkimas prasidės jau kitą dieną.
Kaip bus atstatoma
„Galima jau teigti, kad originalioji stogo konstrukcija yra prarasta visiškai, netekome smailės konstrukcijos. Tai, kas įvyko, – tai tragedija, be jokių abejonių. Šiuo atveju restauracija yra ilgametė, tai (truks) šimtmetį. Faktiškai prireiks atstatyti visą konstrukciją“, – „Current time“ pasakojo Maskvos Ščusevo architektūros muziejaus direktorė Jelizaveta Lichačiova.
„Vyks tyrimas, bus išaiškinta konstrukcijų būklė ir galimybė jas restauruoti, atstatyti, o ne statyti iš naujo. Po to, manau, bus atliktas toks pats kruopštus darbas, koks buvo atliktas Drezdeno Dievo Motinos bažnyčios atveju. Kuomet ant beveik 60 metų pradulkėjusios statybinių atliekų krūvos šventykla buvo iš naujo atstatyti, ir viskas, ką buvo įmanoma sugrąžinti atgal, buvo sugrąžinta į vietą. Tie akmenys, kurie kažkada buvo Drezdeno Dievo Motino bažnyčios sienose, buvo maksimaliai panaudoti atstatant. Tai buvo milžiniškas, kruopštus darbas, prie kurio prisidėjo visa Vokietija, pusė pasaulio“, – aiškino ekspertė.
Kodėl katedrą taip sunku buvo užgesinti
Kuo ilgiau vyko gaisro gesinimas, tuo daugiau socialiniuose tinkluose ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse (ypač Rusijos) buvo keliamas klausimas dėl to, „kodėl tik dabar pradėta gesinti“.
Pradėta kalbėti apie Prancūzijos gelbėtojų neprofesionalumą ir valdžios abejingumą bei negebėjimą greitai reaguoti į įvykį. Buvęs JAV gaisrininkas Greggas Favre, gana gerai žinomas socialiniuose tinkluose kaip žmogus, paaiškinantis įvairias nelaimių aplinkybes ir gaisrininkų darbo metodus, paaiškino, kodėl Dievo Motinos katedros gesinimo darbai vyko taip sunkiai, rašoma „tjournal“.
Pirmoji problema: sunkios medinės senų šventyklų konstrukcijos, su didelėmis atviromis erdvėmis ir labai silpnu atsparumu ugniai. Ugnis staigiai apėmė stogą, kur gaisrininkai patekti staigiai negalėjo, o pati liepsna plito labai staigiai. Eksperto nuomone, tai buvo pagrindinė didelių nuostolių priežastis.
Gaisro gesinimo metu yra taikoma „tranšėjos išpjova“, kuri leidžia atidengti stogą ir, patekus deguoniui, susilpninti ugnies plėtrą (tai vienas iš taktinės ventiliacijos būdų, kuomet iki ugnies šaltinio sunku prasibrauti). Šiuo konkrečiu atveju dėl bokšto smailės ir bendros konstrukcijos, toks variantas buvo mažai tikėtinas.
Net jeigu vanduo kažkokiu būdu būtų patekęs ant stogo, sunku įsivaizduoti, kaip galima buvo išgauti kampą, kuriuos jis kristų ant ugnies – liepsna paprasčiausiai buvo pernelyg aukštai. Tokiu atveju tai reiškia, kad gaisrininkai turėjo gaisrą gesinti iš vidaus.
Gaisro gesinimas iš vidaus – jau visai kitas reikalas, tvirtina buvęs gaisrininkas. Pagrindinis būdas – gesinimas žarna, kurios yra sunkios, su jomis sunku manevruoti ir yra praktiškai neefektyvios prieš tokio masto gaisrą.
Tokia gelbėjimo operacija taip pat kelia pavojų patiems gaisrininkams dėl bet kurią akimirką galinčio subyrėti stogo. Jo teigimu, gaisrininkai visuomet pirmiausiai remiasi saugumo reikalavimais – o Dievo Motinos katedros gaisro atveju buvo neaišku, ar jau evakuoti visi lankytojai, darbuotojai ir statybininkai. Gelbėtojams nelaimės vietoje reikia laiko, kad suformuluotų tinkamas užduotis. Pirmiausiai tenka išsiaiškinti, kiek žmonių dar nebuvo evakuota ir kur yra dabartinė jų vieta.
Amerikiečių gaisrininkas pažymėjo, kad šventyklose „nėra daiktų, galinčių greitai užsiliepsnoti, trūkumo“, ir dar sykį pažymėjo deguonies patekimo į vidų svarbą. Jo teigimu, ventiliaciją tokio tipo pastatuose kontroliuoti yra „praktiškai neįmanoma“.
Maža to, tokiais atvejais reikia numatyti ir tokį dalyką, kad smailė ar dalis stogo kris nebūtinai į apačią, o ant aplinkinių gatvių ar namų. Todėl gelbėtojams reikėjo numatyti ir tos teritorijos gelbėjimo ar evakuacijos darbus.
G. Favre pažymėjo, kad Paryžiaus gelbėtojai yra „pasaulinio lygio gaisrininkai“ ir pažymėjo, kad tuo yra įsitikinęs ir asmeniškai. „Mintimis aš esu kartu su jais“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pažymėjo jis.
