Užvakar Lietuvoje penkių buvusių komunistinių šalių atstovai pasirašė planą statyti naftotiekį, kuris padės sumažinti Vidurio ir Rytų Europos priklausomybę nuo rusiškos naftos, rašo dienraštis „Financial Times“.
Ukraina, Lenkija, Lietuva, Azerbaidžanas ir Gruzija susitarė steigti konsorciumą, kuris pratęs naftotiekį Odesa – Brodai Lenkijos kryptimi, kad jis pasibaigtų Plocko mieste Lenkijoje. Iš ten nafta, tiekiama iš Kaspijos regiono per Juodąją jūrą, pasieks Baltijos jūros pakrantėse esantį Gdanską arba Lietuvą.
Provakarietiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė: „Tai istorinis momentas, kai kazachiškos naftos transportavimo į Europą projektas iš politinės sferos pereina į praktinę“.
Nepaisant to, kai kurie analitikai užvakar reiškė abejones, kad naftotiekis kada nors bus pratęstas, turint galvoje konkuravimą dėl Kaspijos regione išgaunamos naftos, o taip pat atsižvelgiant į nuožmią konkurenciją su naftos tiekimu iš Rusijos, rašo „Financial Times“.
Pasak dienraščio, šis naftotiekis gali tapti rimtu alternatyviu naftos šaltiniu ypatingai nuo Rusijos priklausomoms valstybėms, nes suteiktų joms prieigą prie Azerbaidžano, kuriame sparčiai didėja naftos gavyba, išteklių, o galbūt ir prie Kazachstano naftos. Susitarimas pasiektas tuo metu, kai ypač sustiprėjo susirūpinimas dėl energijos išteklių tiekimo iš Rusijos. Valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ neseniai pagrasino nutraukti dujų tiekimą į Ukrainą, jei šios šalies bendrovės nepadengs įsiskolinimo.
Ypač aktyviai alternatyvių naftos tiekimo šaltinių ieško Lietuva, pažymi „Financial Times“. Tradiciškai naftą ji gaudavo per naftotiekio „Družba“, kuriuo rusiška nafta teka į Europą, atšaką. Tačiau pernai ši atšaka buvo atjungta – pasak Rusijos, dėl techninių priežasčių. Dabar Lietuvai tenka naftą importuoti per terminalą jūroje.
Pasak dienraščio, naftotiekis iš Odesos uosto Juodojoje jūroje iki Brodų miesto vakarų Ukrainoje šiuo metu dirba priešinga kryptimi, o ne taip, kaip buvo iš pradžių planuota.
Jis buvo pastatytas 2001 m., kad Kaspijos nafta būtų pumpuojama į šiaurę, tačiau tam niekad nebuvo naudojamas. 2004 m. tiekimo kryptis buvo pakeista, ir naftotiekis pradėjo pumpuoti rusišką naftą į pietus – iš „Družba“ vamzdyno į tankerius Odesos uoste.
Konsultacijomis energetikos srityje besiverčiančios Kijevo bendrovės UPECO vykdomasis direktorius Sergejus Kujunas „Financial Times“ tvirtino, kad tiekimų iš Kaspijos regiono trūkumas ir toliau lieka rimta problema.
„Azerbaidžanas nepajėgs išgauti pakankamai naftos, kad pripildytų šį naftotiekį, jis jos neturi pakankamai, nėra ir atitinkamos sutarties, - sakė jis dienraščiui. – Pagrindinė problema – kad į šį politinį aljansą neįsijungė Kazachstanas.“
Dar viena problema taps investuotojų, kurie sutiktų paremti šį komerciniu požiūriu abejotiną projektą, paieška, pareiškė ekspertas.
Oksfordo energetikos tyrimų centre dirbantis Šamilis Jenikejevas mano, kad Rusija gali pridaryti problemų planuojamos naftotiekio tęsinio statybos projektui, jei nuspręstų atnaujinti naftos tiekimus į Lietuvą. „Jeigu jie atidarys naftotiekio „Družba“ atšaką, Lietuva pasitrauks iš šio projekto“, - analitiko žodžius cituoja „Financial Times“.
