Pokalbis su M. Statulevičiumi ir aplinkos ministru Simonu Gentvilu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pone Statulevičiau, kaip jūs vertinate naują NT įsigijimo tvarką?
M. Statulevičius: Girdime tiek aplinkos ministro, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nuogąstavimus, kad atsiranda pavienių atvejų, kuomet vystytojai dėl įvairių priežasčių – ne vien dėl savo nepatirties ar savo neteisingo verslo planavimo, bet ir dėl institucijų klaidų – neretai negali užbaigti projektų ir jie sustingsta vienoje ar kitoje stadijoje, ir tie, kurie planavo įsigyti būstą, tampa tam tikrais įkaitais.
Čia reikėtų pasakyti, kad ne vien verslas yra už tai atsakingas, bet ir yra ir valstybės atsakomybė tuose procesuose, kuomet pati valstybė kartais skundžia savo išduotus statybos leidimus, naikina sutikimus ir panašiai. Tai čia toks, matyt, pradinis impulsas, kuris lėmė, kad komitetas, derindami su ministerija, nusprendė, kad reikia štai tokiu būdu – iš principo keičiant visą iki šiol nusistovėjusią verslo vykdymo, planavimo, finansavimo ir pateikimo klientui tvarką – spręsti šitą klausimą nuo kitų metų.
Kuo ta tvarka bus blogesnė pirkėjui? Jis turtą, kurį galės įsirenginėti – čia labai gerai, kad ministras atskyrė, kad tai neliečia apdailos, apdaila yra atskiras dalykas – galės vėliau ateiti ir daryti apdailą, įsigijęs būstą. Privalomoji infrastruktūra, kuri turės būti šimtaprocentiniam baigtumui, įrengta vis tiek bus.
Vystytojas, pagal dabar galiojančius teisės aktus, privalo įrengti sanmazgą, kriauklę, klozetą, lemputę, padaryti palanges, įstatyti duris ir panašiai. Žmogus atėjęs dažniausiai pamato, jam tai visiškai nedera su jo norimu dizainu, jis viską griauna, o tai yra labai netvaru ir papildomi kaštai. Tačiau, kad užbaigtum projektą, tuo baigtumu neįrengtas butas negalės būti paliktas.
Reiškia, kad vėliau ateiname į projektą ir gauname tam tikrą pusfabrikatį, kurį paskui turime keisti. Projektas bus atiduotas vėliau, nes vystytojas turės užbaigti visą įrengimą – gerbūvį, išdažyti laiptines, pilnai paruošti, kas numatyta projekte. Reiškia, dideliam kiekiui žmonių įsigijus būstą, reikės viską remontuoti, tepti laiptines, galbūt kažką griauti. Tai nežinau, ar čia labai patogus sprendimas, kuris neišvengiamai išbrangins projektų kainas.
Kilo įvairiausių mitų. Pavyzdžiui, dėl meistrų kvietimo. Pasirodė kalbos, ar mes einame link to, kad patys nebegalėsime susitvarkyti rozetės, prisisukti vamzdžio ar pakeisti lemputės. Ministre, kaip suprantu, šita tvarka to nereglamentuoja, bet ar ateityje galime matyti kažką panašaus?
S. Gentvilas: Paneikime mitą. Jei gyventojas ūkiškas, galės sau ir plyteles išsikloti, ir santechniką susitvarkyti, ir virtuvę susimontuoti. Pastato užbaigimui šiuo metu reikia turėti vieną sanmazgą, vieną šviestuvą ir ką kartais daro vystytojai – pakabina elektrinį radiatorių su greta esančia rozete, tam kad priduotų pastatą.
Kadangi mes pasilikome metus iki įsigaliojimo, tai realiai mes norime apsibrėžti, kad pastato užbaigtumui reikia užbaigti leidimines veiklas, kam reikia ir kompetencijos, ir atestatų. O viskas, kas be atestatų, matininkai, interjeristai, visa kita, galės užbaiginėti būsto interjerą.
Tai iš esmės, gyventojui niekas nesikeičia, tik pasakymas, kad vystytojas turi prisiimti riziką užbaigti pastatą. Tai neturi likti gyventojo užduotis nesėkmės atveju.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
