Praėjusią savaitę Europos dujų rinką sudrebino Europos Komisijos (EK) pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ dominuojančios pozicijos regiono dujų rinkoje. Ar Europos Sąjungai (ES) pavyks sumažinti Rusijos dujų milžinės įtaką ir kaip tai paveiks tarpusavio santykius, klausėme Rusijoje esančio Energetikos ekspertų centro vyriausiojo analitiko Ilja Ivakhino.
– Kaip manote, kiek ilgai gali trukti šis komplikuotas tyrimas?
– Istorija byloja, kad tokie tyrimai gali užtrukti ne vienerius metus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šis klausimas liečia tik ekonominius aspektus, tačiau iš tiesų jame politikos yra daugiau nei bet ko kito. Abejoju, kad sulauksime reikšmingų rezultatų ar veiksmų iki artėjančio šildymo sezono pabaigos.
EK sprendimas bus palydėtas „Gazpromo“ apeliacija, tad sunku pasakyti konkrečią datą, kada baigsis šis ilgalaikis tyrimas.
– Kokios gali būti pasekmės, jei EK atras įrodymų, kad „Gazpromas“ pažeidė konkurencijos taisykles?
– EK kovoja prieš „Gazpromo“ monopoliją jau daugiau nei dešimt metų, tačiau reikšmingų rezultatų pasiekti nepavyko.
Bendrovė „Gazprom“ veikia savo rinkoje, savo regione. Suskystintos gamtinės dujos šiuo metu dar negali turėti rimto poveikio šiai rinkai. To padaryti negali ir skalūnų dujos, nesvarbu, kaip to norėtų JAV ar ES. Šiuo metu nėra tiesiama jokių alternatyvių dujotiekių, kas dar kartą įrodo, kad Europos energetikos kompanijos nemano, jog „Gazpromo“ kainos yra pernelyg didelės.
Net jei EK prieis prie išvados, kad kai kurie kaltinimai yra pagrįsti, tai turės mažai įtakos bendrai situacijai bent jau iki tol, kol ES suras alternatyvą rusiškoms dujoms. Na, o Rusijos monopolistei gresianti bauda (10 proc. nuo metinės pasaulinės apyvartos) taip pat sulauks ne vienos „Gazpromo“ apeliacijos.
– Ar įmanoma abiems pusėms šį ginčą išspręsti taip, kad nebūtų sugadinti santykiai tarp „Gazpromo“ ir kompanijos klientų Europoje?
– Bendrovė „Gazprom“ jau paskelbta Rusijos strategine kompanija veikiančia pagal Rusijos įstatymus. Šalis nėra nei Energijos chartijos narė, nei išreiškė pritarimą vadinamajam ES Trečiajam energetikos paketui.
Tai reiškia, kad Rusija gins „Gazpromo“ interesus pasinaudodama visais turimais ištekliais. Istorijoje yra buvę atvejų, kai „Gazpromas“ padarė tam tikrų nuolaidų dėl dujų kainų.
– Kokią įtaką šis tyrimas gali turėti bendriems ES ir Rusijos santykiams?
– Neabejotinai šis tyrimas sukuria tam tikrą įtampą šiuose santykiuose. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad Rusija savo santykius su ES kuria remdamasis dvišaliais susitarimais su atskiromis valstybėmis. Beje, kai kurios šalys iš to tik laimi. Vieninga Europa tam tikrais klausimais nėra jau tokia tvirta ir Rusija gali tuo pasinaudoti. Galiausiai dėl šio tyrimo daugiausiai naudos gaus kiti asmenys, o ne tie, kurie jį iniciavo.
– Ar manote, kad „Gazpromas“ pasinaudoja savo dominuojančia pozicija Europos dujų rinkoje, kad nustatytų didesnes dujų kainas?
– „Gazprom“ nenustato dujų kainos ir įmonė negali jų padidinti. Kompanija veikia pagal ilgalaikius kontraktus, kurie nustato kainų formulę. Ši formulė yra žinoma visiems sutarties dalyviams. Pirkėjo-pardavėjo istorija yra begalinė: pirkėjas visuomet nepatenkintas kaina, o pardavėjas nepatenkintas pirkėjo finansiniais pajėgumais. Degalų kainos kinta dėl eilės išorės veiksnių. Kainai išaugus pirkėjai natūraliai tampa nepatenkinti. Paveikti šiuos išorės veiksnius yra kur kas sunkiau nei bandyti spausti „Gazpromą“ mažinti dujų kainą, kas reiškia peržiūrėti pasirašytą sutartį ir kainų nustatymo formulę.
– Kaip šis naujausias tyrimas susijęs su praėjusių metų rugsėjo mėnesį įvykdytomis kratomis „Gazpromo“ antrinių bendrovių biuruose Europoje?
– Tai buvo pirmasis perspėjimo aktas, kvietimas į pasirodymą. Dabar žiūrovai jau užėmė savo vietas, uždanga pakyla.
Mindaugas SAMKUS
