Nepaisant to, kas taptų kitu JAV prezidentu, Baltųjų rūmų santykiai su Europa neabejotinai kis. Tačiau JAV užsienio politikos ekspertas Stephenas Szabo teigia, kad europiečiai laimėtų daugiausiai, jei į prezidento postą atsisėstų Barackas Obama. Siūlome „Spiegel Online“ interviu su analitiku.
Spiegel: Pone Szabo, kokių pokyčių mes, europiečiai, galime laukti po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų?
Szabo: Visų pirma rinkimai reikš transatlantinių santykių pagerėjimą net nepaisant to, kas juos laimės. Tai – pirma gera naujiena. Net ir George‘o W.Busho administracija jau suprato, kad pridarė klaidų, ir šiuo metu bando pataisyti santykius. Tačiau europiečiai jau susidarė savo nuomonę apie G.W. Bushą ir jos nepakeis kad ir ką JAV prezidentas bedarytų. Europiečiai neabejotinai bandys suartėti su naująja Baltųjų rūmų administracija, kad užtikrintų sėkmingus transatlantinius santykius.
Speige: taigi jūs laukiate kažko panašaus į meilės paradą?
Szabo: Europiečiams turi būti aišku, kad naujoji JAV Vyriausybė, ypač jei ji bus Demokratų partijos Vyriausybė, entuziastingai bandys patenkinti visus didžiausius lūkesčius.
Spiegel: Ką jūs turite omenyje?
Szabo: Demokratai darys viską, ko europiečiai jau seniai reikalauja. Jie sakys: „Mes esame tokie kaip jūs. Mes esame daugiašaliai. Mes tikime tarptautine teise. Ir mes uždarysime Gvantanamą“. Kaip atsako amerikiečiai lauks europiečių reakcijos – bus laukiama, kad europiečiai prisiimtų daugiau atsakomybės Kosove, o ypač Afganistane. Būtent Afganistano klausimas šiuo metu labiausiai neramina JAV.
Spiegel: Ar yra skirtumų Demokratų bei Respublikonų pozicijose Afganistano atžvilgiu?
Szabo: Ne, nemanau, nes abiejų partijų nariai tiki, kad Afganistanas yra „teisingas karas“.
Spiegel: Kokiais klausimais labiausiai skiriasi Demokratų bei Respublikonų pozicijos?
Szabo: Aš manau, kad europiečiai būtų labai nepatenkinti Johno McCaino požiūriu į Irano problemos sprendimą, nes jis labai panašus į G.W. Busho poziciją. Demokratai būtų labiau linkę remtis europietišku požiūriu, kad su Iranu reikia kovoti ne karinėmis priemonėmis, o didinant ekonomines sankcijas.
Spiegel: Kur glūdi didžiausias potencialas konfliktui tarp Vokietijos bei JAV?
Szabo: Kai kurias problemas mes galime įžvelgti santykiuose su Rusija. Vokiečiai turi strateginių interesų, kaip tarkime dujų tiekimas, Rusijoje. Tačiau nė vienoje iš JAV partijų prorusiškas lobizmas nėra stiprus. Negana to, labiausiai tikėtina, kad JAV bus vis kritiškesnė dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rusijoje ir imsis didesnio spaudimo. Tai gali pastatyti Vokietiją į keblią poziciją.
Spiegel: Demokratai per savo rinkiminę kampaniją prakalbo apie galimybę pasitraukti iš laisvos prekybos ir siūlo persvarstyti Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Susitarimą (NAFTA).
Szabo: Šios pastangos visų pirma yra nukreiptos prieš Meksiką ir Kiniją. Mes neabejotinai susidursime su protekcionizmu, tačiau jis nebus nukreiptas prieš Europą. Jei kalbėsime apie siekį apsiginti nuo žemus atlyginimus mokančių valstybių, tokių kaip Kinija, tai mes su JAV turime daug ką bendro.
Spiegel: Kaip naujoji JAV Vyriausybė spręs Irako klausimą?
Szabo: Demokratai yra įsipareigoję pasitraukti iš Irako ir jie tikrai tą padarys. Aš nežinau, kaip dėl to jausis europiečiai...
Spiegel: ... Nes per skubotas pasitraukimas iš Irako įtraukti šalį į chaosą ir įtakoti smurto augimą?
Szabo: Taip, tačiau paprastas faktas byloja apie tai, kad amerikiečiai nenori šio karo. Jis prarado savo demokratinį legitimumą. Jei Demokratai laimės rinkimus, jie turės trauktis pakankamai greitai, nes priešingu atveju tai taps ir jų karu, visiškai taip, kaip Vietnamas tapo Nixono karu. Jie neabejotinai sieks to išvengti. Didžiausias klausimas bus: kokia silpna Amerika bus po pasitraukimo iš Irako?
Spiegel: Kokiu mastu amerikiečiai iš tikrųjų prarado turėtą galią?
Szabo: Daugeliu atžvilgiu JAV jau nebėra tokios, kokios buvo anksčiau. Amerika jau nebėra hegemonė. Būtent čia ir galima pamatyti skirtumus tarp Barako Obamos ir Hillary Clinton. Dauguma H. Clinton rėmėjų tiki, tariant Madeleine Albright žodžiais, kad amerikiečiai vis dar yra nepakeičiama tauta. Tačiau JAV dabar daugeliu atžvilgių yra žymiai silpnesnė nei prieš Irako karą. Tiesiog pažiūrėkite į mūsų biudžeto deficitą. Tai irgi vers mus daugiau bendradarbiauti su mūsų sąjungininkais. Aš manau, kad B. Obama tai įgyvendintų geriau nei H. Clinton, nes jis yra visiškai kitos kartos atstovas.
Spiegel: Tai jūs manote, kad europiečiams būtų palankiausia B. Obamos vykdoma užsienio politika?
Szabo: B. Obama buvo socializuotas jau po Šaltojo karo. Per rinkimus buvo labai daug kalbama apie patirtį. Tačiau apie kokio pasaulio patirtį? B. Obama geriau supranta europiečius, kurių dauguma, kaip pavyzdžiui Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas, taipogi subrendo po Šaltojo karo sekusiame laikotarpyje. Todėl europiečiams tikriausiai geriau sektųsi bendradarbiauti su B. Obama.
Spiegel: Kaip jūs manote, kuriose srityse būtų galima laukti didžiausių pokyčių?
Szabo: B. Obama aiškiai pasakė, kad jis nori kalbėtis su visais. Jis nori kalbėtis su Iranu, jis netgi nori pradėti derybas su Kuba. Jis nori kalbėtis net su tais žmonėmis, kurių nemėgsta, ir tai yra daugiau europietiškas požiūris. Jis supranta, kad JAV negali tiesiog dominuoti. Jis nėra tiesiog juodaodis politikas, per se jis yra postrasinės epochos politikas.
Spiegel: Tačiau ar Demokratų pirminiai rinkimai neatskleidžia visiškai priešingos tendencijos, nes žmonių balsavimą labiausiai įtakoja rasiniai, lyties, klasės ar amžiaus klausimai?
Szabo: Taip, tai yra problema. Jei Demokratai pralaimės šiuos rinkimus. Tai tik dėl to, kad jie per daug susiejo save su tam tikromis tapatybės formomis.
