Norėdamos sėkmingai plėtoti elektroninės valdžios paslaugas, valstybinės institucijos pirmiausia turi pakeisti požiūrį į saugomą informaciją ir nebijoti ja dalytis tarpusavyje.
Savo ruožtu visuomenei reikia atsikratyti baimių, kad jų asmeniniais duomenimis valstybė naudosis nederamai. Taip mano Lietuvoje viešėjęs Estijos nacionalinio informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) Demo centro vadovas Indrekas Vimbergas.
Estija laikoma viena sėkmingiausiai elektronines paslaugas diegiančių valstybių Europoje: ji pirmoji pasaulyje 2005 m. nacionalinio lygmens rinkimuose suteikė galimybę gyventojams balsuoti internetu, eletronine forma šiuo metu pateikiama daugiau nei 94 proc. mokesčių deklaracijų, išrašoma apie 90 proc. vaistų receptų ir pan. Nacionaliniame Estijos IKT Demo centre pristatomos šios ir kitos šalyje siūlomos e. paslaugos bei inovacijos.
Centro vadovo I. Vimbergo nuomone, svarbiausia sėkmingo e. paslaugų vystymo valstybėje prielaida – ne technologijos, o požiūris į jas. Viena didžiausių kliūčių elektroninės valdžios plėtrai – piliečių baimės, kad išvystytos elektroninės sistemos suteiks valdžios institucijoms galimybę apie juos žinoti per daug ir šią informaciją naudoti nederamai.
„Šios baimės yra nepagrįstos ir kliudo spartesnei e. paslaugų plėtrai. Iš tiesų institucijos tą pačią informaciją apie piliečius turi bet kokiu atveju. Elektroninės valdžios sistemos tik suteikia galimybę duomenis valdyti ženkliai efektyviau, o patiems gyventojams matyti, kokius duomenis institucijos renka ir kaupia“, – teigia I. Vimbergas.
Anot jo, gerus e. paslaugų diegimo rezultatus Estijoje taip pat padėjo pasiekti papildomi jų naudojimo skatinimo veiksmai. Pavyzdžiui, pagal įstatymą teikiant gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas internetu permokėta mokesčių suma grąžinama kur kas greičiau – per 5 darbo dienas nuo deklaracijos pateikimo. Teikiant popierinę deklaraciją šis laikotarpis pailgėja iki kelių mėnesių.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad prie e. valdžios paslaugų plėtros turi prisidėti ir privatus sektorius. Anot I. Vimbergo, nemažai projektų, kurių metu estai buvo skatinami ar mokomi naudotis e. paslaugomis, buvo finansuoti būtent privataus sektoriaus lėšomis. „Tam tikros verslo rūšys, pavyzdžiui, bankinis sektorius, yra suinteresuotos, kad žmonės dažniau naudotųsi e. paslaugomis, nes taip sutaupomas jų laikas. Valstybė turi tai išnaudoti“, – sako ekspertas.
I. Vimbergas Lietuvoje lankėsi Estijos prekybos rūmų ir „European Business Network“ kvietimu ir skaitė pranešimą renginyje „E-valstybė: Estijos patirtis ir nauji pokyčiai Lietuvoje“.
Renginyje taip pat dalyvavo VĮ „Registrų centras“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius, pristatęs šiuo metu kuriamą lietuvišką e. sveikatos sistemą. Skaičiuojama, kad įdiegta sistema kasmet padėtų sutaupyti kelis šimtus milijonų valstybės biudžeto lėšų.
„Estijos patirtis Lietuvai e. paslaugų diegimo srityje gali būti labai vertinga. Tai galimybė pasimokyti ne tik iš pasisekimų, bet ir klaidų. Pavyzdžiui, šiuo metu „Registrų centro“ diegiama e. sveikatos sistema, kurią planuojama baigti iki 2015 m., Estijoje jau veikia. Tad galime pritaikyti labai konkrečias kaimynų patirtis bei įžvalgas“, – sako Estijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas VARUL advokatų kontoros vadovaujantis partneris Robertas Juodka.
