Statistikos departamentas rugsėjo pabaigoje skelbė, kad Lietuvoje iš statinių per metus daugiausia – 5,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba, o pastatų remontas pabrango 5,3 proc.
NT turto statytojai ir vertintojai sako, kad brangstant darbui ir medžiagoms, kainos turi kilti, tačiau A. Antanavičius įsitikinęs: jei kainos ir kyla, nebūtinai jos turi kilti tiek, kiek brangsta medžiagos ir darbas.
„Statistika, ko gero, nemeluoja, tačiau aš skeptiškai vertinčiau bandymą koreliuoti tarp statybos kainų ir pardavimo kainų. Statybos kaina yra tik dalis ir nekilnojamo turto kainas lemia ne tai, kiek kainuoja pastatyti pastatą, o tai, kokios rinkoje kainos – rinka nustato nekilnojamo turto kainas. Tai ne monopolinė rinka, todėl niekas negali ateiti ir pasakyti: „man medžiagos pabrango, todėl keliu kainas”, kaip kokiame dujų ar šilumos ūkyje. Kai kalbame bendrai, gal ir skamba įtikinamai, bet realaus pagrindo tam nėra, nebent žmonės tiki, kad kainos turi būti didesnės, perka nekilnojamą turtą ir dėl to susiformuoja tas aukštesnis kainų lygis“, – vardija A. Antanavičius.
Jis paaiškina, kad jie sakoma, kad statybų kaina paaugo 5 proc., pardavimų kaina nebūtinai turi tiek pat pakilti.
„Tarkime, pastatyti kvadratinį metrą kainuoja 1000 eurų, tai 5 proc. yra 50 eurų. Jeigu pardavėjas sako, kad vietoje 2000 tūkstančių už kv. m turi būti 5 proc. daugiau, tai skirtumas yra jau 100 eurų. Tai už kvadratą kaina paaugo 50 eurų, o pardavimas turi pabrangti 100 eurų? Tai tokie bandymai procentiniais skaičiais manipuliuoti kelia tik šypseną“, – kalbėjo A. Antanavičius.
Be to, atkreipia dėmesį pašnekovas, tikėtina, kad planuodamas pardavimus, NT statytojas nusimatė ir pelno eilutę, kurią gali koreguoti kylant kainoms.
Kodėl butai brangsta sparčiau?
Tačiau jis pastebi ir kitą įdomų dalyką: namų ir butų kainos keičiasi skirtingais tempais ir tam turi savo paaiškinimą.
„Jeigu paimsime butus ir nuosavus gyvenamuosius namus – tai čia du skirtingi scenarijai. Nuosavų namų kainos per pastaruosius 6-7 metus yra beveik nepakitusios, gal šiek tiek pasikeitė produktas, pamažėjo plotas, kvadratinio metro kaina šiek tiek padidėjo, – pastebi A. Antanavičius. – Tuo metu butai yra linkę kažkodėl brangti, kažkodėl viešojoje erdvėje yra formuojama nuomonė, kad taip ir turi vykti, kad tai yra normalu ir tai vyksta.“
Pašnekovas dėsto, kad įspūdis dėl butų brangimo susidaro ir dėl taikomo skaičiavimo būdo. Jo nuomone, skaičiuojamam butų brangimui įtakos turi tai, kad per pastaruosius metus keitėsi būsto fondas: dabar statytas kokybiškesnis, bet ir mažesnės kvadratūros, centrinėje miesto dalyje esantis būstas, kas lemia jo didesnes kainas, kai prieš tai statytas didesnės kvadratūros būstas miesto pakraščiuose.
„Vien jau dėl to dabar atsiranda vidurkis, kuris yra aukštesnis, bet pas mus tai vadina ne vidurkiu, o kainų pokyčiu: kai sako, kad kainos padidėjo arba butai pabrango – tai yra neteisinga, jeigu išvada daroma iš vidurkio pokyčio. Bet kaip tai suveikia realybėje, kai išeina tokios žinutės? Žmonės sako, kad kainos didėja, tai eidamas pas pardavėją ne taip derėsiuosi, o pardavėjas savo ruožtu paprašys dar didesnės sumos. Ir tos žinutės iš tikrųjų lemia, kad po to kainos iš tiesų pradeda didėti“, – dėsto A. Antanavičius.
Jis sako, kad kalbant apie nuosavus namus matyti visai kitokia situacija.
„Nuosavų namų rinkoje, kur kainų padidėjimo kaip ir nėra, maksimum iki 10 proc., dėl to, kad žmonės gali patys pasistatyti būstą, jie neprivalo paklusti pardavėjų valiai, didėjančiai kainai ir net neturi tokių subjektyvių lūkesčių, kad kainos kils ir „todėl reikia mokėti, nesvarbu kiek”. Tai dvi skirtingos sritys ir du skirtingi scenarijai“, – apibendrino A. Antanavičius.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad per metus (2019 m. rugpjūtį, palyginti su 2018 m. rugpjūčiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 5 proc.
Tai daugiausia lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (10,6 proc.), statybinių medžiagų ir gaminių kainų (3,1 proc.) bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (2,1 proc.) padidėjimas.
