Saugos eismo ir automobilių ekspertas, technikos mokslų daktaras, profesorius Stasys Brundza surengė spaudos konferenciją apie avaringumą Lietuvos keliuose ir priemones, kaip jį sumažinti.
S. Brundza tvirtino, kad anksčiau dirbdamas premjero, kelių ministrų ar sostinės merų visuomeniniu patarėju bei konsultantu saugaus eismo klausimais yra analizavęs eismo įvykius bei teikė pasiūlymus, kaip spręsti problemas, tačiau „siūlomos priemonės taip ir netampa kūnu“.
Dieną, kai vyko konferencija, buvo minima atšvaitų diena.
„Visai būtų malonu ją švęsti, jei tie atšvaitai padėtų mūsų keliuose ir ypač vaikams apsisaugoti. Bet sprendžiant iš statistikos <...> mūsų keliuose žūsta labai daug vaikų“, – kalbėjo S. Brundza.
Pasak specialisto, Lietuvoje buvo organizuojama daug skambių programų, kovojančių prieš nelaimes šalies keliuose.
„Daug gerų dalykų parašyta, bet daug dalykų neįvykdyta, niekas nėra atsakingas, kad nebuvo įvykdyta“, – samprotavo S. Brundza.
Žūčių nemažėja
Anot S. Brundzos, pirmieji aštuoni šių metų mėnesiai išsiskyrė iš to paties laikotarpio pernai eismo įvykių, žuvusiųjų sužalotų žmonių gausa. Eksperto pateiktais duomenimis, lyginant su 2018 m., šiemet 15,63 proc. padaugėjo eismo įvykių, 16,24 proc. išaugo žūčių keliuose bei 21,15 proc. išaugo sužeistų keliuose skaičius.
S. Brundzos nuomone, tokį eismo įvykių išaugimą lėmė tai, kad vasarį buvo išjungti 139 stacionarūs greičio matuokliai.
„Taigi, pažeidėjų, viršijusių leistiną greitį, sumažėjo daugiau kaip 44 tūkst., o žuvusiųjų ir sužeistų eismo įvykiuose dėl viršyto greičio padaugėjo beveik dvigubai“, – pasakojo S. Brundza.
Saugaus eismo ir automobilių ekspertas pastebėjo, kad Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011-2017 m. programos tiksluose buvo numatyta, kad 2017 m. Lietuva bus tarp 10 geriausių Europos Sąjungos valstybių, pagal eismo įvykių skaičių.
„Iki šiol velkamės „uodegoje”. O, pavyzdžiui, Estija dar 2015 metais buvo 10 vietoje“, – sakė S. Brundza.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors žuvusiųjų skaičius 2015-2018 m. šiek tiek sumažėjo (nuo 267 iki 170), eismo įvykių ir sužeistų juose skaičius liko panašus: 2014 m. – 3,7 tūkst., 2015 m. – 3,5 tūkst., 2016 m. – 3,75 tūkst., 2017 m. –3,5 tūkst., 2018 m. – 3,7 tūkst. sužeisti žmonės.
S. Brundzos teigimu, 2018 metais 40 proc. visų žuvusiųjų buvo pėstieji, o šiais metais eismo įvykiuose žuvo ar buvo sužeista daugiau vaikų nei praėjusiais.
„Šie skaičiai rodo, kad, palyginus su tuo, kas vyksta kitose Europos šalyse, Lietuvoje pagerėjimo šioje srityje praktiškai nėra“, – kalbėjo S. Brundza.
Anot jo, 2017 m. Norvegijoje žuvo 20 žmonių vienam milijonui gyventojų, o Lietuvoje 67, tai yra 3,35 karto daugiau. Europos Sąjungos vidurkis – 49 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų.
S. Brundza kalbėjo ir apie dėl eismo įvykių patiriamą žalą. Pasak jo, 2018 m. paskaičiuota žala Lietuvos ekonomikai dėl žuvusio žmogaus buvo 591 tūkst. eurų, dėl sunkiai sužeisto žmogaus – 84 tūkst. eurų, dėl lengvai sužeisto – 5 tūkst. eurų.
Atšvaitai prie kasų ir siauresnės perėjos
Kalbėdamas apie priemones, kurios galėtų pagerinti padėtį Lietuvos keliuose, S. Brundza pažymėjo atšvaitų reikalingumą. Ekspertas teigė, kad atšvaitai turėtų būti matomoje prekybos centruose, pavyzdžiui, prie kasų. Tokį pasiūlymą S. Brundza buvo pateikęs ir Susisiekimo ministerijai.
S. Brundza atkreipė dėmesį, kad nemažėja pėsčiųjų, einančių per perėją, mirčių skaičius. Pasak jo, dažnai nelaimės įvyksta, kai pėsčiąjį per perėją praleidžia vienas automobilis, o kitas, greitai važiuodamas kita juosta, jo nepamato ir partrenkia.
Šią problemą S. Brundza siūlo spręsti dviem būdais. Vienas iš jo pasiūlymų – automobiliai turėtų sustoti bent 3 metrus prieš pėsčiųjų perėją. Pasak jo, tokiu atveju abu automobiliai matytų per pėsčiųjų perėją einančius žmones.
Antras S. Brundzos siūlymas – neintensyvaus eismo gatvėse per pėsčiųjų perėją leisti važiuoti tik viena juosta. Anot eismo eksperto, tokia praktika siūloma ne vienoje Europos valstybėje.
Būtina atnaujinti pasenusį automobilių parką
S. Brundza teigė, kad ženklai, kaip reikia važiuoti žiedu, būtini visuose žieduose, ne tik tuose, kur pakeičiama eismo tvarka. Jis kritikavo neseniai naujai perbraižytą Gerosios vilties žiedą. Nuo rudens pradžios žiede galima važiuoti dviem eismo juostomis, o ne trimis. Nuo to laiko prie žiedo yra padidėjusios spūstys.
„Jeigu galima važiuoti trimis eilėmis, tai ir arkliui aišku, kad daugiau pravažiuos“, – kalbėjo S. Brundza.
Eksperto nuomone, būtina atnaujinti pasenusį Lietuvos automobilių parką. S. Brundzos teigimu, didelė dalis eismo įvykių nutinka dėl senų, iš skirtingų transporto priemonių „sulipdytų“ automobilių kaltės. Jo teigimu, valstybė turėtų skirti paramą gyventojams, kad jie įsigytų naujas transporto priemones.
„Skatindama automobilių parko atnaujinimą valstybė turėtų ne tik finansinę naudą, bet ir ženkliai sumažintų didžiules šešėlinės veiklos automobilių remonto srityje apimtis, šiuo metu siekiančias, mano nuomone, 3–5 milijardus eurų. Akivaizdu, kad tokią situaciją būtina skubiai keisti imantis pačių griežčiausių ne tik ekonominių, bet ir teisinių priemonių“, – tvirtino S. Brundza.
Saugaus eismo ir automobilių ekspertas ragina griežčiau bausti automobilių „meistriukus“. S. Brundza teigė, kad nors Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už netinkamą vandens transporto priemonių ir geležinkelio riedmenų remontą, atsakomybės asmenims, netinkamai remontavusiems kelių transporto priemonę, kas didele dalimi tampa skaudžių eismo įvykių priežastimi, šiame straipsnyje nenumatyta.
„Todėl būtina šį straipsnį skubiai papildyti“, – įsitikinęs S. Brundza.
Pasak S. Brundzos, saugaus eismo tema įvairius pasiūlymus ministerijoms ir Vyriausybei jis siunčia jau dešimt metų, tačiau norimo rezultato, anot specialisto, pasiekti nepavyko.
„Skelbiama, kad karas keliuose baigėsi. Bet taip tikrai nėra“, – kalbėjo S. Brundza.
Jis teigė, kad parašė kelis laiškus prezidentui Gitanui Nausėdai, tikėdamasis, kad prezidentūra imsis moderatoriaus vaidmens diskusijose apie avaringumą šalies keliuose.
