Lietuvos pajūrį specialistai išskiria kaip ypatingai gerą vietą investicijoms į nekilnojamą turtą dėl mažai besikeičiančios pasiūlos. Mat čia daug saugomų teritorijų, namų prie pat jūros skaičius nedidelis, o naujos statybos ribojamos.
„Šiuo metu rinkoje kaip tik pasirodė vienas įdomesnių projektų, kuris atitinka visus geros investicijos parametrus. Lietuvos ir Latvijos pasienyje esančiame etnografiniame Nidos kaime beveik ant jūros kranto statomas naujų gyvenamųjų namų kvartalas“, - sako nekilnojamo turto agentūros „Latava“ vadovas Vismantas Raškinis.
NT patraukliau nei akcijos
Pasak specialistų, lietuviai noriai renkasi investicijas į nekilnojamą turtą, nes čia viskas daug aiškiau, nei pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkoje, kur reikia tam tikro finansinio raštingumo, analizės. Be to, šiuo metu turime itin žemas palūkanų normas. Indėliai neatneša beveik jokios grąžos, o paskolos pigios.
„Žiūrint plačiau, žmones galima suskirstyti į dvi auditorijas. Pasiturintys žmonės diversifikuoja investicijas ir nekilnojamam turtui skiria 15-30 procentų. Tai dažniausiai ar antras būstas vaikams, nuomai, ar poilsiui prie jūros. Gaunantys mažesnes, bet pastovias pajamas beveik visus pinigus skiria pirmojo būsto įsigijimui“, - sako investuotojus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ atstovas Andrius Šuminas.
Pasak eksperto, gaunantys didesnes pajamas atidžiau renkasi ir dažnai investuoja į prestižinį, brangų nekilnojamo turto objektą, kuris gali generuoti vertę ir atnešti stabilias nuomos pajamas. Tinkamai investicijai itin svarbi vieta.
„Vieta labai kelia vertę. Todėl, pavyzdžiui, paklausus Vilniaus Senamiestis ar Lietuvos pajūris, kur objektų skaičius ribotas ir stabili paklausa“, - sako A. Šuminas.
Investavimo ekspertui antrina Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr. Saulius Raslanas: „mes juokaujame, kad yra 3 svarbūs dalykai renkantis investiciją į būstą – vieta, vieta ir vieta. Investuojant į būstą, jį reikėtų rinktis atsižvelgiant į vietos perspektyvas, miestelio ar regiono planus ateičiai, detaliuosius planus. Tai gali apsaugoti nuo būsto nuvertėjimo“, - sako dr. S. Raslanas
Neringa praranda patrauklumą
NT agentūros „Latava“ vadovas pastebi, kad jeigu anksčiau lietuviai buvo linkę investuoti į būstą Ispanijoje ar kitas Viduržemio jūros regiono šalis, dabar tai retas atvejis. Daugelis ieško antro būsto arčiau namų. Be to, čia ne tik poilsiauja, bet ir gyvena dalį metų.
Tradiciškai lietuviai nori būsto Neringoje ar Palangoje. Tačiau tikintis investicinės grąžos, čia esantį nekilnojamą turtą reiktų vertinti atsargiai, nes kainos jau pasiekė ribą, kai sunku tikėtis augimo. Investuotojams V. Raškinis siūlo įvertinti Latvijos pajūrį.
„Mes turime tik 90 km pajūrio zonos, o pas juos 500 km. Todėl čia galima rasti labai įdomių projektų už gana patrauklią kainą. Tiesa, nors Latvijos pajūryje būstas pigesnis, pas juos mažiau išplėtotas susisiekimas, komunikacijos. Čia daugiau nuošalesnių vietų, laukinės gamtos“, - sako V. Raškinis.
VGTU profesorius dr. Saulius Raslanas investuotojus perspėja, kad ir pasiūla Lietuvos pajūryje yra ribota. Dėl įvairių apribojimų, naujų ir vertingų projektų yra nedaug: „pažiūrėkime, kas darosi Neringoje, kur saugotinose teritorijose pastatyti nauji namai turi būti griaunami, o vystyti naujus projektus yra itin sudėtinga“.
Pasak specialistų, tikintis, kad turto vertė nekristų, o augtų, vertėtų atkreipti dėmesį į tris pagrindinius faktorius: atstumą iki jūros, bendrą projekto pridėtinę vertę bei kaimynus ir, aišku, naudojamų medžiagų kokybę.
Nuosavas namas ant jūros kranto
Vertindami esamą pasiūlą rinkoje, ekspertai išskiria 24 gyvenamųjų namų projektą „Kedrų kopos“. Statomi namai yra 90 metrų iki Baltijos jūros, kitų namų statyba čia apribota – parengtas detalus planas, kuris nustato griežtus reikalavimus. Tad teritorijos plėtra mažai tikėtina.
„Taip arti jūros esančių naujos statybos namų greičiausiai neberasite dėl pasikeitusių įstatymų. Be to, projektas vystomas etnografiniame regione, kur bet kokia statyba yra griežtai ribojama“, - pastebi V. Raškinis.
„Kedrų kopos“ projektas, pasak specialisto, išsiskiria ir kokybiškomis, ilgaamžėmis medžiagomis. Statyboje ir interjere naudojamos kanadinis kedras, kuris laikomas amžina statybine medžiaga. Kedro medienos nereikia nei dažyti nei impregnuoti, todėl ji laikoma itin ekologiška ir sveika.
„Pasaulyje kedro namai laikomi skoningos prabangos simboliu, jų galima aptikti Kalifornijos pakrantės priemiesčiuose, Skandinavijoje ir net Dubajuje. Kedras, nors ir spygliuotis, neturi sakų, tad išgarinus drėgmę, lieka tik eteriniai aliejai. Jis po džiovinimo nesitraukia, neskilinėja ir pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis“, - vardina projekto vadovas Povilas Markauskas.
Nors kedro mediena beveik dvidešimt kartų brangesnė už pušies, pats projektas nelaikomas brangiu lyginant su pasiūla rinkoje. Be to, pasak „Latava“ direktoriaus, kitų tokių projektų šiuo metu paprasčiausiai nėra pasiūloje.
„Jeigu norite matyti jūrą pro savo langus ir ieškote naujos statybos, tai šiuo metu nusipirksite nebent butą Palangoje, - teigia V. Raškinis. – Be to, lyginant kainas, sumokėsite tiek pat, kiek už namą su sklypu „Kedrų kopose“ nepaisant gerokai aukštesnės naudojamų medžiagų kokybės ir ilgalaikės vertės“.
Laukiniame Latvijos pajūryje šiuo metu statomi individualūs 136 arba 176 kvadratinių metrų ploto namai su jiems priskirtu 9 arų sklypu. Namai išdėstyti taip, kad vienas kitam neužstotų vaizdo į jūrą, su terasomis, kiemai atskirti kalvelėmis ir želdiniais. Projekto vystytojai numatę sutvarkyti aplinką, privažiavimus ir takus iki jūros bei įrengti teniso kortus.
