„Augalai yra labai svarbūs žmonijai. Augalai suteikia mums visko, jie yra: maistas, kuras, vaistas, mediena ir jie yra neįtikėtinai svarbūs mūsų klimato reguliavimui. Be augalų mūsų čia nebūtų. Tačiau mes susidursime su nemaloniomis augalų nykimo realijomis, jei nesiimsime atsargumo priemonių ir dar kartą neapsvarstysime savo prioritetų bei pastangų“,– sakė prof Kathy Willis, Karališkojo botanikos sodo direktorius.
Viskas dėl buveinių praradimo
Didžiausias veiksnys lemiantis augalų nykimą yra jų natūralių buveinių praradimas. Buveinių praradimą sukelia žemės ūkis, miškų naikinimas ir infrastruktūros plėtra. Klimato kaita šiuo atveju nėra pagrindinis veiksnys, bet ataskaitoje perspėjama, kad ji turės dramatišką poveikį augalams per ateinančius 30 metų, kaip rašoma trueactivist.
Gera žinia, kad mokslininkai nuolat atranda naujų augalų.
„Mes vis dar ieškome naujų augalų rūšių. Pavyzdžiui, pernai buvo rastos penkios naujos svogūnų rūšys“,– sakė K.Willisas.
Ji pridūrė: „Yra daugybė pasaulio vietų, kuriose auga neištirti augalai. Jie gali būti raktas į maisto ateitį. Šiuo metu mūsų maisto produktų genetinė įvairovė tampa skurdi ir neturtinga.“
Ataskaitoje nurodomi globalūs iššūkiai susiję su gyventojų skaičiumi, žemės naudojimo paskirties keitimu bei augalų ligomis ir kenkėjais. Teigiama, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra neatidėliotinas, taip pat svarbus tampa laukinių augalų giminaičių paieška ir išsaugojimas.
Svarbu leisti augalams evoliucionuoti
Didžiosios žemės ūkio bendrovės, tokios kaip „Monsanto“, kelia grėsmę maisto produktų saugumui visame pasaulyje, nes jos propaguoja vienalytes kultūras, vienkultūrinius augalus. Tai prieštarauja natūraliems evoliuciniams procesams, kurie skatina stiprią įvairaus pobūdžio pasėlių apsaugą ir savybes.
Kadangi gyventojų skaičius pasaulyje didėja, didėja ir spaudimas pasaulinei maisto sistemai, todėl auga mūsų priklausomybė nuo įvairių pasaulinių kultūrų ir gamybos sistemų.
