„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė teigia, kad biokuro ir dujų kainos, kurios didžiąją dalimi lemia šildymo kainas, šiuo metu yra gerokai žemesnės nei pernai: „Nors rinkoje dar yra šiek tiek įtampų, jos yra gerokai mažesnės nei praėjusiais metais. Didelio žaliavų kainų kilimo nėra tikimąsi. Taigi, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, gyventojai gali tikėtis kiek pigesnio šildymo sezono šiais metais.“
Ekonomistė pasakoja, kad pernai dėl karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai bei Baltarusijai smarkiai brango žaliavos ir energetiniai resursai – ypač gamtinės dujos ir biokuras. Šiuo metu biokuro kainos krito į mažesnį nei 20 eurų už mHW (nuo 35-40 eurų pernai), o malkinės medienos kaina iki 45 eurų už kubą.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas antrina ekonomistei ir sako, kad lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šiemet pigesnis ir biokuras, ir gamtinės dujos. Pasak jo, pernai energetinė krizė lėmė didelį pirkėjų ažiotažą.
„Neaišku buvo, ar apskritai kuro, pirmiausia gamtinių dujų, iš viso bus, ar jo nepritrūksime. Tuomet šilumos tiekėjai, Vyriausybės paraginti, kurą nusipirko gana brangiai rudenį, o paskui žiemą žaliava atpigo. Šiemet biokuras ir dujos perkami įprastai – pusę išankstiniais sandoriais, o pusę – einamaisiais pirkimais“, – teigia M. Paulauskas.
Šildymo sezonui pasiruošta
Artėjančio šildymo sezono perspektyvos pagal šilumos tiekėjų ir ekspertų vertinimus yra pozityvios. Kuro kainom krentant, tiekėjai užsitikrina pakankamus išteklius tam, kad nekiltų sutrikimų. Nors Vilniaus kogeneracinės jėgainės įtaka būsimoms šilumos kainoms dar neaiški, specialistai mato galimybes, kad šildymo sąskaitos bus mažesnės.
„Atsižvelgdami į šiam šildymo sezonui planuojamą kuro struktūrą esame užsitikrinę didesnę dalį reikalingo kuro kiekio, tad vilniečiams, kaip ir kitas žiemas, šilumos nepritrūks“, – sako Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Pasiteiravus, ar įsibėgėjanti Vilniaus kogeneracinė jėgainė leis sumažinti šilumos kainas, jis teigia, kad dar sudėtinga tiksliai prognozuoti jos įtaką šilumos kainai, kadangi ji priklausys nuo aukcionų, kuriuose pagal teisės aktuose numatytą tvarką perkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Tačiau L. Jakubauskas užtikrina, kad šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti patraukli ir konkurencinga kaip ir praėjusį šildymo sezoną.
Nors šildymo kainos gali kelti nerimą, ekspertai ir šilumos tiekėjai tikisi, kad esant palankesnėms oro sąlygoms, sąskaitos turėtų kristi lyginant su praėjusiais metais.
„Jeigu klimato sąlygos bus kaip pernai, mokėjimai už šildymą bus mažesni. Be to, gamtinių dujų suvartojimas mažės, kai Vilniuje pilnu pajėgumu bus paleista biokogeneracinė jėgainė. Biokuro paklausa labai priklauso nuo klimato sąlygų. Jeigu vienas kitas žiemos mėnuo šiltas, kainos iš karto krenta, ir priešingai“, – tvirtina M. Paulauskas.
Sutaupykite daugiau
Ekspertai visgi pataria nepasikliauti vien žemesnėmis kainomis ir imtis papildomų priemonių, norint sutaupyti daugiau. Ypač svarbu atnaujinti susidėvėjusius šilumos punktus daugiabučiuose. Pasak M. Paulausko, modernizuotas punktas gali automatizuotai reguliuoti patalpų temperatūrą ir taupyti energiją.
Svarbus ir pastatų energinis efektyvumas. L. Jakubauskas akcentuoja, kad energetiškai efektyvių namų gyventojai moka gerokai mažiau už šildymą, nepriklausomai nuo šilumos kainų: „Praėjusių šildymo sezonų duomenys rodo, kad renovuotų daugiabučių namų gyventojai moka apie 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą. Tad verta svarstyti apie langų keitimą, sienų šiltinimą ir kitus renovacijos darbus.“
Taip pat Vilniaus šilumos tinklų atstovas pataria, kad jei daugiabutis namas nerenovuotas ir energetiškai neefektyvus, šilumos energiją taupyti padėtų tarp radiatorių ir sienos įrengti šilumą atspindintys ekranai. Tai – nebrangi, foliją primenanti medžiaga, kuri neleidžia šilumai įsiskverbti į sieną. Vien tokiu būdu galima sutaupyti iki 9 proc. šilumos energijos.
G. Ilekytė pataria gyventojams protingai valdyti pinigus bei pasinaudoti valstybės kompensacijomis: „Trumpalaikėje perspektyvoje šaltojo metų sezono iššūkius atremti padės ne kas kitas, kaip finansų valdymo pagrindai. Tai yra, kruopštus išlaidų skaičiavimas, šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymas bei taupymas. Taip pat – valstybės kompensacijos už šildymą, kuriomis gali pasinaudoti sunkiau besiverčiantys ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai.“
Visgi žiūrint į ilgesnę perspektyvą, ekonomistė gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę renovuoti savo daugiabutį, nes tai taptų ne tik ekonomiškesnio, komfortiškesnio gyvenimo garantu, bet ir reikšmingu saugikliu ištikus energetikos krizei.
Teksto autorius: praktiką atliekantis Vilius Kardelis.
