„Pasaulyje „blockchain“ bendruomenėje lietuvių projektai labai gerai vertinami, dėl to pritraukiame žiniasklaidos dėmesio ne tik su gerais projektais, bet ir piktavaliai asmenys siekia gauti naudos (...) „Prodeum“ projektas pasinaudojo mūsų, kaip ganėtinai žinomų „blockchain“ specialistų pavardėmis. Aš asmeniškai jaučiuosi, kad mano tapatybe buvo pasinaudota. Gavome daug neigiamo dėmesio asmeniškai, ir Lietuva gavo daug neigiamo dėmesio“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „blockchain“ technologijos ekspertas Vytautas Kašėta.
IT saugumo ekspertas Marius Pareščius pabrėžė, kad dėl minėto projekto Lietuva pirmiausia patyrė reputacinę žalą, o investuotojai iš Lietuvos projekte nedalyvavo.
„Reputacijos prasme patyrėme žalą, kurią įvertinčiau milijonais. Dėl to ruošiame informacinius pranešimus, kad žiniasklaida prie straipsnių įdėtų ir paneigimus (...) Mums žinomos trys (įtariamų nusikaltėlių – BNS) piniginės. (...) Techniškai per du produktus jie uždirbo 43 eteriumus (kriptovaliuta – BNS), tai jie uždirbo 43 tūkst. eurų iš šių piniginių machinacijų, į kurias įtraukti lietuvių vardai“, – kalbėjo M. Pareščius.
Pasak teisininko Armino Junevičiaus, jau imtasi teisinių veiksmų Lietuvos piliečių interesams apginti, tačiau šiuo atvejų procesą apsunkina ir pačios „blockchain“ technologijos prigimtis.
„Procesus darysime ir pradėsime nuo mūsų valstybės, kiek įmanoma gintis, ir paskui pereisime prie tarptautiniu institucijų. Imsimės visų veiksmų, kad suformuotume precedentą. Problema, kad įtraukta ne viena jurisdikcija. Be to, paties „blockchain“ tinklo anonomiškumas. Bet viskas yra įmanoma“, – tvirtino A. Junevičius.
V. Kašėta teigia, kad šiuo metu jau organizuota tyrimų grupė, aiškinamasi, iš kur galėjo kilti projektas „Prodeum“. Pasak jo, tai nėra išskirtinis atvejis, panašių incidentų pasitaiko ir „blockchain“ bendruomenė stengiasi užkirsti kelią tokiems projektams, tačiau ir joje dar reikia papildomo įdirbio.
„Bendruomenės lygiu savarankiškai atliekamas tyrimas, su teisininkais deriname tolesnius veiksmus, kaip bendrauti su teisėsauga. (...) Projekto kūrėjai sugalvoja verslo planą ir norėdami jį gyvendinti naudojasi minios finansavimo metodu. Vienas iš viešinimo būdų yra viešinimo portalai. Šiuo atveju – „Token Desk“. Portalai tarpininkai turi prisiimti atsakomybę ir atsakingai pasižiūrėti į projektų skelbimą viešai“, – aiškino V. Kašėta.
Konferencijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad labai svarbus ir pačių rinkos dalyvių budrumas.
„Blockchain“ bendruomenės narys Tomas Gurvičius sakė, kad ieškoti informacijos reikia visais įmanomais kanalais.
„Pasaulinė bendruomenė aktyvi, netoleruoja tokių veiksmų (...) Kiekvienas pilietis, besidomintis „blockchain“, gali prisidėti prie savireguliacijos. Yra kanalai, feisbuko grupės, kur vyksta diskusijos. Reikia nešokti į traukinį“, – teigė T. Gurvičius.
M. Pereščius, apibūdinamas „Prodeum“ kūrėjus, teigia, kad šie įtariami nusikaltėliai yra labai patyrę.
„Jų pirmas projektas buvo „Magnalis“, jie buvo padaręs net keturias kriptovaliutas. Po to atsirado „Prodeum“, kuris turėjo ne vieną valiutą. (...) Jų amžius iki 30 metų ne daugiau. Angliškai rašo švariai. Gali būti, kad viena gimtųjų kalbų yra anglų. Technologijomis „pasikaustę“ tikrai labai rimtai. Jie tikrai žino, ką daro“, – teigė M. Pareščius.
Projektas „Prodeum“, kuris buvo pristatomas kaip naujos produktų ženklinimo sistemos startuolis, buvo aktyvus sausio mėnesį, o vėliau likvidavosi pasisavindamas investuotojų pinigus. Tarp jo dalyvių viešai buvo įvardijami bent trys Lietuvos piliečiai: V. Kašėta, Darius Rugevičius ir Rokas Vedluga.
