Rumunija priėjo liepto galą
Savaitę trunkantys protestai Rumunijoje nesibaigia. Pusė milijono Bukarešto ir kitų miestų gatvėse susirinkusių žmonių nežada trauktis. Protestuotojams paklususi valdžia atšaukia įstatymą, pagal kurį turėjo būti švelninamos bausmės nuteistiems už korupciją. Tačiau žmonėms to nepakanka – jie reikalauja premjero ir viso ministrų kabineto atsistatydinimo.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto dekanas Algis Krupavičius sako, kad pastaruoju metu Rumunijai apskritai būdingi protestai. Juos skatina socialiniai, ekonominiai sunkumai. „Pavyzdžiui 2012 metais vyko masiniai studentų protestai prieš nepakankamą aukštojo mokslo finansavimą. 2013 metais masiškai protestavo įvairių sričių darbininkai. Šį kartą protestu siekta pasipriešinti įstatymui, kurio esmė – korupcijos dekriminalizavimas. Jei kalinys yra nuteistas už korupciją, kuri siekia mažiau nei 44 tūkst. eurų, jam būtų pritaikyta amenstija. Tokių kalinių Rumunijoje yra apie 2500. Palyginimui Lietuvoje tokių nuteistųjų skaičius tikrai ženkliai mažesnis ir, ko gero, skaičiuojamas vienetais. Politinė korupcija Rumunijoje bendrai yra išplitęs reiškinys, kuris tęsiasi dešimtmečius. Galų gale visuomenės kantrybė trūko“, – sako politologas.
Kuo mes skiriamės nuo rumunų
Rumunijos ekonominiai rodikliai gerokai prastesni, nei Lietuvos. Tačiau, kaip ir lietuvius, rumunus kamuoja tos pačios bėdos – kylančios kainos, socialinė nelygybė, politinė korupcija. Pagal Eurobarometro duomenis, 31 procentas Rumunijos gyventojų yra nepatenkinti, kaip jų šalyje veikia demokratija. Lietuvoje situacija panaši.
Politologas A. Krupavičius sako, kad Rumunijos bėdų sąrašas ilgesnis ir jų nepasitenkinimo galimybės platesnės. Tuo metu Lietuvoje opiausia problema yra klestinti socialinė nelygybė. Į kurią mes linkę reaguoti nuosaikiai. „Tikrai visumenė yra kantri. Kai kuriose kitose visuomenėse, pavyzdžiui Graikijoje arba Ispanijoje, visuomenė jau būtų surengusi didelių akcijų ar protestų“, – įsitikinęs profesorius.
Nepatenkinti tūkstančiai, o protestuoja dešimtys
Pernai dideli protestai sudrebino ir Prancūziją. Profesinės sąjungos sukilo į protestą prieš darbo santykių liberalizavimą. Valdžia ir vyriausybė buvo priverstos ieškoti kompromiso. Tuo metu Lietuvoje įteisinant naująjį Darbo kodeksą į protestus atėjo kelios dešimtys žmonių. Liberalus darbo kodeksas buvo priimtas be didesnių nesklandumų.
Politologas A. Krupavičius sako, kad mūsų šalyje kultūriškai protestas nėra yprastinė forma ginti savo interesus. „Visuomenė nėra pratusi viešai rodyti nepasitenkinimą, eiti į demonstracijas. Bando aiškintis kitais būdais, kurie ne visuomet veiksmingi. Todėl tenka nusileisti stipresniam. Lietuvoje profesinės sąjugos nepakankamai stiprios, neturi daug narių, įtakos, autoriteto visuomenėje ir jos pasitikėjimo. Net paradoksalu, kaip negirdima mūsų visuomenė“, – teigia politologas.
Lietuvių protesto forma – emigracija
Anot A. Krupavičiaus, užuot protestavę, lietuviai verčiau susikrauna lagaminus ir palieka šalį. „Pabėgimo nuo savęs būdas Lietuvoje yra emigracija. Jei net ekonominio augimo laikotarpiu kasmet išvažiuoja po 50 ir daugiau tūkstančių gyventojų, tai situacija yra nenormali. Vietoje to, kad visuomenė protestuotų, dalis žmonių tiesiog išvažiuoja“, – sako politologas. Anot jo, tokio elgesio priežastis – visuomenės nepasitikėjimas savimi.
Laikas mokytis protestuoti?
Profesorius pabrėžia, kad taikus protestas yra naudingas demokratijai. „Apskritai tai – demokratinės visuomenės požymis. Jis parodo, kad visuomenė yra kitokios nuomonės, nei politikai. Protestas padeda atkreipti dėmesį, kad problema yra aštri. Proteste daug teigiamų dalykų. Ką daryti, kad lietuviai išmoktų atkreipti valdžios dėmesį į save? Visų pirma – mokytis organizuotis. Visuomenės grupės turi kolektyviai atstovauti savo interesus. Protestas yra vienas iš būdų“, – teigia profesorius.
Bene didžiausias protestas po nepriklausomybės atkovojimo nuvilnijo 2009 metais. Žmonės rinkosi prie Seimo protestuoti prieš naktines mokesčių reformas. A. Krupavičius prisimena, kad tuomet žmonės gana agresyviai išreiškė savo nepritarimą valdžios idėjoms. „Tada ir kiaušiniai į Seimo langus skrido. Susirinko gal keli tūkstančiai žmonių. Bet pastaraisiais metais apskritai protestų jau mažiau, jie nuosaikesni, susirenka vos kelios dešimtys“, – pasakoja A. Krupavičius.
Iš rumunų ragina pasimokyti
Lietuvių pasyvus nepasitenkinimas dažnai atsispindi tik žiniasklaidos komentaruose, o valdžia į jį menkai kreipia dėmesį. Nevyriausybinės įstaigos „Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad iš rumunų turėtume pasimokyti ryžto kovoti už savo įsitikinimus. „Rumunai kyšininkauja gerokai daugiau, nei mes. Tačiau būtų beprasmiška džiaugtis, kad šiame kontekste atrodome geriau. Verčiau siūlyčiau iš rumunų pasimokyti. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kaip žmonės gali reaguoti į labai siaurai asmenų grupei naudingus politikų sprendimus. Manau, kad rumunų reakcija yra puiki proga susimąstyti, ar padarome viską, kad mūsų politikai nepiktnaudžiautų savo padėtimi, nesiimtų absurdiškų veiksmų. Taip pat pagalvoti, ar mūsų visuomenė būtų pasiruošusi taip aiškiai išreikšti savo nuomonę“, – svarsto S. Muravjovas.
Lietuvoje politikai jaučiasi per patogiai
Nors korupcijos mastas Lietuvoje ir Rumunijoje skiriasi, mūsų šalyje politinės korupcijos skandalai taip pat veja vienas kitą. Tačiau visuomenė į tai reaguoja gana vangiai. S. Muravjovas sako, kad pasyvi visuomenė leidžia politikams atsipūsti. „Pastaruoju metu akivaizdu, kad mūsų politikai ir pareigūnai jaučiasi pernelyg patogiai. Pagal pasaulinį korupcijos barometrą rumunai yra gerokai labiau pasiryžę išreikšti savo poziciją korupcijos atžvilgiu, negu mes. Tai nereiškia, kad turime eiti protestuoti. Bet turime užtikrinti, kad žmonės galėtų lengvai ir saugiai pranešti apie korupcijos atvejus ir būtų labiau suinteresuoti tai daryti“, – aiškina pašnekovas.
Ragina visuomenę labiau įsitraukti į valdymą
S. Muravjovas sako, kad Lietuvoje žmonėms trūksta galimybių būti aktyviems. „Nebūtina protestuoti, kad parodytum, jog nesi abejingas negerovėms, kurios vyksta tavo šalyje. Prisiminkime praeitos savaitės įvykius. Gyventoja pranešė apie vykstančias negeroves Kauno tardymo izoliatoriuje. Bus labai įdomu pamatyti, kokių veiksmų imsis institucijos. Tačiau kyla klausimas, kodėl ji turėjo apie tai prabilti viešai? Lietuvoje nėra užtikrinta galimybė konfidencialiai ir saugiai pranešti apie matomas negeroves. Būtent to turėtume reikalauti iš politikų dabar“, – sako S. Muravjovas.
Kaip dar vieną tautos dalyvavimo valdyme priemonę S. Muravjovas nurodo dalyvaujamąjį biudžetą. „Pavyzdžiui, ligoninių ir poliklinikų vadovai galėtų būti pačių pacientų įvertinami pagal jų teikiamų paslaugų kokybę. Pagal tai galėtų būti skirstomas finansavimas. Biudžeto skirstyme tiesiogiai dalyvautų ir piliečiai“, – sako pašnekovas.
S. Muravjovas pabrėžia, kad didesnis žmonių įsitraukimas į valdymą padidintų skaidrumą. O kartu suteiktų patiems žmonėms didesnę motyvaciją rūpintis savo šalies reikalais ir nebūti abejingiems.
