Lietuva pirmąjį šių metų ketvirtį įžengė į absoliutaus darbo užmokesčio mažėjimo etapą. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad atlygis už darbą šiemet sumažės 10-15 proc., ir pataria žmonėms neapsigauti vasarą pajutus laikiną finansinės situacijos pagerėjimą.
„Jei pernai metų pabaigoje kalbėjome tik apie darbo užmokesčio nedidėjimą, tai pirmąjį šių metų ketvirtį susidūrėme su absoliutaus darbo užmokesčio mažėjimu. Palyginus su ketvirtuoju 2008 m. ketvirčiu vidutinis atlyginimas po mokesčių šių metų kovo pabaigoje sumažėjo 4 proc., tačiau dar buvo 3,1 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės tik neseniai pradėjo mažinti išlaidas taip prisitaikydamos prie besikeičiančios aplinkos, tačiau šiais metais šis procesas įsisiūbuos ir jį pajus nemaža dalis dirbančiųjų“, - sako „Swedbank“ Lietuvoje analitikė Lina Vrubliauskienė.
„Swedbank“ specialistai prognozuoja, kad šiais metais įvyks didžiausias darbo užmokesčio kritimas, kuris sieks 10-15 proc. Šis procesas, tiesa, nebe taip sparčiai, tęsis ir 2010 metais, kai vidutinis darbo užmokestis sumažės dar apie 5 proc.
„Nors šiemet buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis nuo 24 proc. iki 15 proc., darbo užmokesčio mažėjimas ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuose sunaikins teigiamą šio sprendimo poveikį. Įmonės, susidūrusios su Lietuvos ir pasaulio ekonomikos nuosmukiu bei siekdamos išlaikyti prarastą konkurencingumą, ėmėsi radikalaus sąnaudų mažinimo. Padidėjus nedarbui, sumažėjo darbuotojų galimybės derėtis dėl atlyginimų, todėl darbdaviams tapo įmanoma naikinti priedus ir apkarpyti darbo užmokestį“, - sako L. Vrubliauskienė.
„Vis dėlto vidutinis mėnesio darbo užmokestis sumažės ne taip smarkiai, kaip įmonių išlaidos darbo užmokesčiui. Vertiname, kad įmonių išlaidos atlyginimams gali sumažėti net iki 30%, kadangi įmonės ne tik mažina darbuotojų skaičių, bet ir darbo užmokestį bei darbo valandas“, - teigia L. Vrubliauskienė.
„Swedbank“ analitikai pastebi, kad jei metų pradžioje atlyginimų mažėjimas daugiausiai paveikė mažiau apmokamus darbuotojus, tai kitais ketvirčiais darbo užmokesčio mažėjimas neišvengiamai turės poveikį ir geriau apmokamoms darbo vietoms. Mažėjant darbo užmokesčiui, atitinkamai krenta ir žmonių perkamoji galia. Kadangi Lietuvoje vis dar yra infliacija, o svarbiausiai, kad ji juntama pirmo būtinumo prekių grupėje, ypač paslaugose susijusiose su būstu, atlyginimų kritimas ypač neigiamai veikia ne pirmo būtinumo prekių paklausą.
„Vasarą žmonių perkamosios galios mažėjimo tendencija bus gal ne taip pastebima. Juk birželis bus pirmasis mėnuo, kai šiemet negausime sąskaitų už šildymą, kurios šį sezoną buvo išties nemažos. Žmonėms gali net atrodyti, kad piniginėse atsirado papildomų pinigų, tačiau tai bus apgaulinga iliuzija“, - sako „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.
Asmeninių finansų valdymo specialistė pastebi, kad nors nuo rudens žadama sumažinti dujų ir centrinio šildymo kainas, dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galutinė vartotojo mokama suma nesumažės.
„Kainos šildymo sezono metu net gali kažkiek padidėti, nes vietoj dabar galiojančio lengvatinio 5 proc. PVM tarifo bus taikomas standartinis 19 proc. tarifas, sunku prognozuoti ir kaip keisis naftos bei dujų kainos. Jei jos išaugtų, šildymo kainos taip pat gali pakilti gana greitai, nes pagal Šildymo ūkio įstatymo pataisas nuo rudens šildymo kaina gyventojams bus perskaičiuojama kas mėnesį“, - sako O. Čičkauskaitė.
Todėl „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė pataria gyventojams neišleisti atsiradusių „laisvų“ pinigų per vasarą, o, esant galimybei, pasitaupyti juos rudeniui ir žiemai.
