Daroma prielaida, kad rusai pirmenybę teiks Suvalkų koridoriaus, einančio tarp šiaurės vakarų Baltarusijos (Gardino apylinkės) ir Rusijos eksklavo Kaliningrado, užėmimui, kad NATO pajėgos negalėtų sustiprinti ar aprūpinti Baltijos šalių, o Rusijos šarvuotieji ir oro desantiniai daliniai užimtų pačias Baltijos šalis.
Scenarijuje taip pat daroma prielaida, kad rusai stengsis pasirengti ir pulti pakankamai greitai, kad prieš įsiverždami į Suvalkų koridorių ir Baltijos valstybes nesuteiktų NATO laiko atsigabenti didelių pastiprinimų iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės.
Tokiu atveju Rusijos invazijos pajėgos būtų sudarytos daugiausia iš naujai atkurtų Leningrado ir Maskvos karinių apygardų dalinių, nes šios pajėgos galėtų persikelti į puolamąsias pozicijas ir pradėti invaziją daug greičiau nei didesnės Rusijos pajėgos, sudarytos iš dalinių Kaukaze, Centrinėje Azijoje ar Tolimuosiuose Rytuose.
Iššūkis, su kuriuo susidurtų rusai, siekdami apsaugoti sieną su stipria ir nepriklausoma Ukraina, greičiausiai sunaudotų visas pajėgas, kurias rusai bet kokiu atveju turėtų skirti iš tolimesnių pietų ir rytų. Norint sukurti Rusijos kovinę galią, reikalingą Baltijos šalims užimti su sumažintomis smogiamosiomis pajėgomis, tai greičiausiai taip pat reikalautų pastiprinimo ir iš centrinės Rusijos dalies.
Pagal šį scenarijų reikėtų daug didesnių ir lėtesnių Rusijos pajėgų mobilizacijos, kurias NATO iš anksto matytų ir galėtų į jas reaguoti.Akivaizdus skirtumas šiuose hipotetiniuose žemėlapiuose yra tas, kad NATO netekus Ukrainos atramos, aljanso gausios pajėgos Bulgarijoje ir aplinkinėse šalyse būtų priverstos atremti puolimą iš Ukrainos teritorijos, vietoje to, kad būtų perkeltos į teorinę Rusijos puolimo vietą Suvalkų koridoriuje.
JAV labiau apsimoka suteikti pagalbą dabar nei vėliau kovoti su pasekmėmis
Šiuose žemėlapiuose pavaizduotas dislokavimas ir judėjimas yra hipotetinis, o dėl detalių galima diskutuoti ir diskutuoti, pažymima ataskaitoje.
Pavyzdžiui, potencialaus Rusijos puolimo atveju neatsižvelgiama į fronto flanguose esančių Skandinavijos šalių ar Turkijos pajėgumus bei karinę galią.
Vis dėlto svarbiausias argumentas yra labai aiškus, pažymima ISW: nepriklausoma Ukraina su stipria kariuomene ir provakarietiška vyriausybe padarytų Rusijos puolimą prieš NATO daug sunkesniu, rizikingesniu ir brangesniu Maskvai. Nepriklausoma ir stipri Ukraina padės NATO atgrasyti nuo tokio Rusijos puolimo ir nugalėti ją, jei atgrasymas nepavyks.
Kita vertus, pergalinga Rusija, kuriai pavyktų pasiekti savo tikslą visiškai sunaikinti Ukrainą, per palyginti trumpą laiką kels didelę konvencinę karinę grėsmę NATO. Bus daug sunkiau atgrasyti būsimą Rusijos agresiją, o ją nugalėti, jei atgrasymas nepavyks, bus ir sunkiau, ir daug brangiau, ir pareikalautų didesnių nuostolių. Šiuo metu JAV laukia sunkus pasirinkimas, tačiau atsakymas aiškus, pažymima ISW ataskaitoje: Amerikos interesus dabar ir ateityje kur kas geriau atitinka pagalbos Ukrainai atnaujinimas dabar, nei leidimas Rusijai laimėti ir tuomet jau kovojimas su pasekmėmis.
