Seimo narys registravo Civilinio kodekso pataisas, kurios ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos atveju įpareigoja teismą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su abiem iš tėvų pagal kintamą grafiką. Pas vieną iš tėvų vaikas galėtų gyventi nuo savaitės iki mėnesio. N. Puteikio teigimu, tokie pakeitimai nesukeltų pagrindo tėvams kautis dėl vaiko globos, o atžalą paversti „trofėjumi“.
Svarbu ne kur, o kaip gyvena
Tačiau Šeimos teisės advokatas Mindaugas Vaičiūnas mano, kad svarbiausia, ne kur vaikas gyvena, nes gyvenamoji vieta anaiptol nereiškia globos užtikrinimo.
„Pabrėžiu, ne gyvenamoji vieta iš esmės yra svarbi dėl vaiko konfliktuojančių tėvų klausimo sprendimui, bet visa koncentracija turi būti, kaip tėvai toliau bendraus su savo vaiku, nepriklausomai nuo to, kur bus nustatyta gyvenamoji vieta. Ir dabar Seimo narys iškelia tą iniciatyvą, kad mes čia privestinai reguliuosime ir nustatysime. Tai, mano supratimu, klausimo iš esmės nesprendžia, nes priėjimas yra toks, kad toliau kuriama priešprieša, o santykiai tarp tėvų, kurie konfliktuoja dėl vaikų, yra tęstiniai, nesibaigiantys“, - tv3.lt sakė M. Vaičiūnas.
Užuot nustačius grafikus ar vaikui priskyrus gyvenamąją vietą, teisininkas siūlo kurti mechanizmą, kuris padėtų ir tėvams.
„Kaip padaryti, suteikti pagalbą tėvams, kad bendravimas būtų užtikrintas, kad konfliktas būtų pašalintas ateityje. Šeimų teisės profesionalai jums pripažintų, kad šeimos bylos ir ypač ginčai tarp tėvų dėl vaikų, teismo sprendimui pasiduoda nedažnai. Kitaip tariant, kad ir koks teismo sprendimas bebūtų, gyvenimas gali būti visai savarankiškas, nes faktinės aplinkybės gali būti individualios. Tėvai ir toliau kariaus, kad ir koks teismo sprendimas bebūtų“, - tvirtino M. Vaičiūnas.
Įstatymais mylėti nepriversi
Tuo tarpu psichoterapeutas Olegas Lapinas laikosi nuomonės, kad vaikui reikia nuoširdžios tėvų meilės, tačiau įpareigojimai vaikams lankyti tėvus gali veikti neigiamai, nes vaikui apsilankymai pas vieną iš gimdytojų pasidarytų prievole.
„Įteisinimas tik vieno būdo, kaip elgtis su vaikais, primetamas iš šono, neatsižvelgiant į situaciją, neatsižvelgiant į laisvą valią, į tai, kad vaikai ne visada gali norėti matytis su vienais ar kitais tėvais. Vaikas iš vidaus renkasi, o ne tai, kad tėvai vaikšto vaikui iš paskos ir primeta vaikui savo meilę, nes tokiu atveju tėvai tampa tokie pat įkyrus kaip darželio auklėtoja, kuri liepia sriubą suvalgyti iki galo“, - tv3.lt sakė O. Lapinas.
Taip pat, anot psichoterapeuto, santykiuose su tėvais vaikas turi žengti pirmą žingsnį, o ne atvirkščiai.
„Čia tas pats, kad teismas tėvams lieptų kiekvieną vakarą bučiuoti savo vaikus prieš miegą. Tai aišku, kad tas bučinys netrukus jums virstų kančia, primetimu, o ne nuoširdžia jausmų išraiška. Meilės poreikis turi vieną sąlygą – meilės mes tikimės iš žmogaus širdies, o ne iš teismo sprendimo“, - teigė O. Lapinas.
