Po EK išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito ekspertai ragina prezidentą ir Vyriausybę nenusileisti ir nedarytų jokių nuolaidų Rusijai. Geležinkeliu irgi negalima vežti sankcionuotų prekių, teigia jie.
„Jau geras laikas netyla diskusija apie sankcijų taikymą Kaliningradui. Aš drįsčiau pasakyti, kad ne ES pusėje buvo iniciatorė pradėti aiškinti ar diskutuoti tuo klausimu. Reikia pripažinti, kad, deja, ES nesugebėjo atsilaikyti prieš informacinį terorizmą iš Rusijos pusės – jie [rusai] suformulavo kaltinimus ES boikotu, ypatingų sąlygų bloginimu ir panašiai, ir pradėjo vystyti politinį lobizmą. Jis davė vaisių“, – spaudos konferencijoje Seime teigė P. Auštrevičius.
Europarlamentaras ragino pažvelgti, kad Rusijos agresija kare prieš Ukrainą nesustoja, nėra jokių paskatų, kad reikėtų ieškoti išimčių sankcijų taikyme.
„Ar mes matome veiksnių, kurie mus skatintų ieškoti išimčių sankcijų taikyme šiuo metu? Vakar Vinycoje žuvo kelios dešimtys žmonių, civilių – tai yra dar vienas karinio terorizmo aktas prieš Ukrainą. Paaiškinti, susieti tuos dalykus yra mūsų prievolė ir matyti tą bendrą vaizdą, o ne pradėti blaškytis ir ieškoti priežasčių agresoriui.
Aš nematau jokių priežasčių teigti, kad Kaliningrado sritis, kuri yra Rusijos Federacijos dalis, yra savotiškai nedalyvaujanti kare prieš Ukrainą, anaiptol, netgi priešingai. Kariniai daliniai buvo perkelti į frontą prieš Ukrainą, Kaliningrade gaminamos prekės taip pat tiekiamos prekės taip pat tiekiamos į Rusijos rinką ir greičiausiai pakliūna į frontą. Kaliningrado regionas – prie ko nėra nei boikotuojamas, nei izoliuotas. Turi būti neleidžiamas sankcionuotų prekių tranzitas, kitaip labai sunku paaiškinti, kodėl mums apskritai reikalinga sankcijų politika“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
P. Auštrevičiaus manymu, EK peržengė savo kompetencijos ribas, nes ji neturėtų aiškinti teisės.
„Matot, reikalinga drąsa sankcijas stiprinti, o ne silpninti. Šiuo antruoju išaiškinimu žengiamas žingsnis ta linkme ir panašu, taip greičiausiai yra, ir kolegos teisininkai tą bandys jums argumentuotai pateikti, kad šiuo atveju, ir aš tam pritarčiau, kad Europos Komisija peržengė savo kompetencijų ribas.
Matot, EK nėra galutinė institucija ES, kuri turėtų aiškinti teisę. Ne, ji yra vykdomosios valdžios šaka, kuri turi įgyvendinti sprendimus, kurie priimami politiniame lygmenyje. Šiuo atveju žengtas ganėtinai pavojingas žingsnis tokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kuomet norima silpninti sankcijas. Aš užduosiu klausimą: ar tai yra paskutinis toks žingsnis? Gal tokių atsiras ir daugiau?
Aš nesu tikras, kad tai yra paskutinis išaiškinimas, matant, kas gali atsitikti. Aš, deja, būčiau linkęs pasakyti, kad tai paskatins Rusiją tolesniam spaudimui ir drįsčiau teigti, nors tai nepasakyta išaiškinime, kad šis išaiškinimas veiks tik Lietuvos atžvilgiu“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
D. Žalimas: EK pažeidė esminę teisės aiškinimo taisyklę
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, teisininkas Dainius Žalimas mano, kad EK išaiškinimas dabar galėjo sukurti naujas naujas taisykles, o tai yra galimai tam tikrų teisės aktų aiškinimo principų pažeidimas.
„Komisija negali formuluoti tokių taisyklių, kurių nėra reglamente. Ji gali paaiškinti, jei kyla dviprasmybių, neaiškumų, jei yra spragų, kurias galima užpildyti.
Aš į tą išaiškinimą žiūriu taip, kad, jeigu tą išaiškinimą suprantame tokiu būdu – ir kaip dauguma supranta, ir Lietuvos pozicija čia yra dabar tokia, ir apskritai kitų valstybių pozicija yra tokia – kad geležinkeliais vežant prekes iš vienos Rusijos teritorijos į kitą, negalioja tie apribojimai, kurie nustatyti reglamente.
Mano požiūriu, komisija šitoje vietoje pažeidė esminę teisės aiškinimo taisyklę, kad negali formuluoti naujų taisyklių, kurių nėra aiškinamame teisės akte, šiuo atveju – reglamente“, – kalbėjo D. Žalimas.
G. Landsbergis: nepaisyti Europos Komisijos būtų „prastas precedentas Lietuvai“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Komisija (EK) turi teisę aiškinti sankcijas Rusijai, išleisdama tam tikrus paaiškinamuosius raštus.
„Pirmus paaiškinamuosius raštus buvome gavę balandžio pradžioje. Jais remdamiesi informavome įmones ir institucijas – įmonės įvedė sankcijas. EK turėjo teisę išaiškinti kitaip – arba patikslinti, arba išaiškinti savo paaiškinimą. Tą ir padarė. Vėlgi, mano vertinimu, jeigu esame teisės viršenybe besivadovaujanti valstybė, kuri pritaiko sankcijas, remdamasi teisiniais išaiškinimais, tai turime atsižvelgti ir tuomet, kai tie paaiškinimai yra pakeičiami“, – pabrėžė jis.
Ministro teigimu, jeigu būtų priimti veiksmai požiūriu „patinka arba nepatinka tai, kas yra parašyta EK, tai būtų prastas precedentas Lietuvai“.
„Aš lieku prie nuostatos, kad Lietuva turi vykdyti tai, kas yra teisiškai teisinga“, – akcentavo jis.
Atskiros Europos Sąjungos valstybės negali aiškinti sankcijų, nes tai sukurtų pavojingą precedentą, šią teisę turi tik Europos Komisija komentuodamas šios institucijos gaires dėl Kaliningrado tranzito, pabrėžia G. Landsbergis.
„Jeigu mes pereiname į politinį sankcijų vertinimo lauką, (...) tuomet mes prisiimame nežinau kokią atsakomybę, ar kita sostinė prisiima kažkokią atsakomybę sankcijas aiškinti taip, kaip jiems yra patogu“, – penktadienį Seime sakė G. Landsbergis.
Jis sakė, jog tokiu atveju būtų „atverta Pandoros skrynia“, nes kiekviena valstybė galėtų kvestionuoti jai nepalankias sankcijų nuostatas.
„Ne sostinių teisė yra po sankcijų įvedimo jas aiškinti. (...) EK atsakomybė yra vienintelė, kuri gali paaiškinti, kas buvo įvesta, kaip tai turi būti taikoma“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat sakė neigiamai vertinantis Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo viešai išsakytus raginimus atnaujinti Kaliningrado tranzitą, tačiau tvirtino nespekuliuosiantis, ar Berlynas padarė poveikį šios savaitės EK išaiškinimui.
EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams. Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.
Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno tranzitas.
Kam tas septintas paketas, kokia nauda? Nesuprantama
