Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas galiausiai turėtų būti vėl suvienyti, jiems turėtų vadovauti nauja Palestinos autonomija, šeštadienį paskelbtame straipsnyje rašė JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Dviejų valstybių sprendinys yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikį ir izraeliečių, ir palestiniečių saugumą. Nors šiuo metu gali atrodyti, kad ta ateitis dar niekad nebuvo taip toli, dėl šios krizės ji kaip niekad būtina“, – sakė J. Bidenas.
Bideno minėtas dviejų valstybių sprendimas Izraelio ir Palestinos konfliktui numato nepriklausomą Palestinos valstybę šalia Izraelio valstybės, į vakarus nuo Jordano upės. Dėl ribos tarp dviejų valstybių vis dar vyksta ginčai ir derybos, tačiau ji daugiausia grindžiama 1967 m. susitarimais.
JAV pozicija išlieka nuosekli
Kaip pastebėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala, Bideno išsakyta nuomonė nedaug skiriasi nuo ilgalaikės JAV deklaruojamos politikos Izraelio atžvilgiu.
„Dviejų valstybių sprendimas kaip teorinis konstruktas aptarinėjamas ne vieną dešimtmetį – tuo atžvilgiu Bidenas nesugalvojo nieko naujo, o kalba tai, kas buvo girdima nuo Bill Clinton administracijos laikų“, – sakė Linas Kojala.
L. Kojalos teigimu, JAV politika Izraelio atžvilgiu mažai keičiasi – pasikeitė tik kai kurie retoriniai akcentai. Izraelio teise gintis pakeičia kalbos apie humanitarinę pagalbą ir civilių žūtis.
„Iki Hamas teroro atakos JAV parama Izraeliui buvo labai vienareikšmiška. Buvo akcentuojama, jog Izraelis turi teisę atsakyti į agresijos aktą, tam naudojant tinkamas priemones. Vėliau, bėgant savaitėms bei daugėjant informacijos apie civilių žūtys Gazos ruože, retorika šiek tiek pasikeitė – akcentuojama humanitarinė pagalba, vertinama, ar veiksmai atitiks saugumo, tarptautinės teisės kriterijus. Taigi, nors retorika kiek pasikeitė, strateginė JAV parama Izraeliui išlieka nuosekli, tik šiek tiek aiškiau atsiranda humanitarinis aspektas“, – teigė L. Kojala.
Bideno pasisakymus kritiškai įvertino Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius.
„Kol nesame tikri dėl Izraelio politinės ateities, kalbėti apie dviejų valstybių modelį yra naivu. Tai yra saviapgaulės forma, kuria užsiima ir JAV prezidentas, bei kiti, kurie viduryje baisių žudynių šneka apie politinį sprendimą. Tai yra kvailos sapalionės, nieko neturinčios bendro su realia situacija – žmonių žudymo. O ar palestiniečiai gyvens vienoje ar kitoje valstybėje, sujungtoje ar atjungtoje, tai šiuo metu nėra svarbu“, – sakė E. Račius.
Dviejų valstybių modelis teoriškai įmanomas
Pasak L. Kojalos, nors dviejų valstybių modelis aptarinėjamas dešimtmečius laiko, tai neprivedė prie konkretesnių rezultatų. Tad sunku tikėtis, jog politinės valios daugiau atsiras po „Hamas“ teroro atakos.
„Dviejų valstybių modelis niekuomet nebuvo realizuotas praktiškai – nepaisant pavienių susitarimų, nuolatinio dialogo, jokių rezultatų nėra. Mes aiškiai matome, kad tiek Izraelyje, tiek palestiniečių tarpe, dviejų valstybių modelis praranda populiarumą. Iki „Hamas“ teroro atakos spalio 7d., trečdalis palestiniečių dviejų valstybių modelį laikė realia perspektyva ir maždaug tiek pat Izraelio gyventojų. Po teroro atakos, tokio modelio įgyvendinimo tikimybė lieka labai menka“, – pabrėžė L. Kojala.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesoriaus E. Račiaus nuomone, dviejų valstybių modelis jau seniai yra fiziškai įmanomas, tai yra tik Izraelio apsisprendimo klausimas.
„Jeigu kalbėtume apie fizinę galimybę – jokių diskusijų negali kilti. Okupuojanti jėga (Izraelis) apsispręs patikėti ar nepatikėti kam nors dalinį ar pilną Gazos ruožo valdymą. Tų galimybių Izraelis turi daugybę. Visai nesvarbu, ką apie tai galvoja JAV, JT ar Europos sąjunga – tai nėra relevantiška“, – sakė E. Račius.
Vis dėlto, pasak E. Račiaus, Izraelio apsisprendimą vienokia ar kitokia forma sunku įsivaizduoti su dabartine Knesseto sudėtimi.
„Kai 1996 m. Netanyahu pirmą karto Izraelio ministru pirmininku, jis leido pasauliui suprasti, jog jis netiki dviejų valstybių idėjos prasme. Tada tai atrodė keista, nes buvo ką tik pasirašyti Oslo susitarimai. Tuo metu Netanyahu požiūris atrodė absoliučiai kraštutinis, daug kam nepriimtinas. Dabar jo požiūris atrodo itin švelnus lyginant su koalicijos partneriais“, – pastebėjo E. Račius.
Kaip teigia E.Račius, ar Palestinos valstybė kokia nors forma galės egzistuoti šalia Izraelio priklausys ne nuo Netanyahu, o nuo ateities Knesseto sudėties.
„Aš spėčiau, kad kai Netanyahu nebebus ministras pirmininkas, jis turbūt atsidurs nuteistųjų suole. Tada kyla klausimas, į kurią pusę pasislinks Izraelio politinė sistema – ar galima bus tikėtis, kad centristinės ar centro kairės jėgos sugrįš valdyti? Ar Netanyahu pakeis ultranacionalistai? Neatmesčiau galimybės, kad kitas Izraelio ministras pirmininkas bus iš ekstremistų tarpo. Kol kas pasakyti sunku ir kol mes nieko nežinome apie Izraelio ateitį, tol kalbėti apie dviejų valstybių modelį yra naivu“, – pabrėžė E. Račius.
Akcentuoja Vakarų kranto svarbą
Tv3.lt kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, jog dviejų valstybių modelio ateitis priklausys ir nuo situacijos Vakarų krante. Šiuo metu Vakarų kranto autonomiją valdanti Palestinos išlaisvinimo judėjimui priklausanti Fatah partija ir jos prezidentas Mahmoud Abbas. Vis dėlto, Fatah pastaruoju metu susiduria su rimta gyventojų pasitikėjimo krize.
„Palestinoje rinkimų (tiek Gazoje, tiek Vakarų krante) nebuvo jau apie 16-17 metų. Ta valdžia de facto yra nelegitimi. Pasaulis gali nutarti, kad mes palaikome Mahmoud Abbas kaip prezidentą, bet jis nuo to legitimus netampa. Jis toks pat legitimus kaip Baltarusijos prezidentas. Jeigu JAV arba Izraelis pasirenka jį kaip partnerį, tai yra jų atsakomybė. Bet jeigu perkeliame tai palestiniečiams ir jų klausiame – ar jūs manote, kad tai yra legitimi valdžia, atsakymai būna akivaizdūs, apie 20 proc. gyventojų priima Fatah kaip legitimią valdžią“, – teigė E. Račius.
Kaip pabrėžė E. Račius, demokratiniai rinkimai Vakarų krante nebūtinai yra Vakarų Europos valstybių interesas – esą palestiniečiai galėtų išrinkti dar Izraeliui nepalankesnę valdžią.
„Jeigu Bidenas susėstų su Rishi Sunaku, ir priimtų sprendimą, kad Fatah yra legitimi valdžia, tuomet tai būtų vienas sprendimas. Vienas iš daugelio, panašus į tuos XX amžiaus sprendimus, kai britai ir prancūzai nutardavo, kas valdys kolonijas.
O jeigu įvyktų demokratiniai rinkimai, Fatah paprasčiausiai nebūtų perrinkti. Ir tai galbūt nebūtų naudinga JAV“, – sakė E. Račius.
L. Kojala pabrėžė, jog prie neaiškios Gazos ruožo ateities prisideda ir politinės krizės Vakarų ruože.
„Teorinė galimybė perduoti Gazos ruožo kontrolę palestiniečių autonomijos kontrolei gal ir skamba patraukliai, bet juk žinome, kad ir Vakarų krante situacija nėra stabili, Mahmoud Abbas pozicijos yra gana silpnos. Galbūt planą padėtų įgyvendinti tarptautiniai stebėtojai, bet vėlgi, aiškaus mechanizmo šiuo metu nėra“, – pastebėjo L. Kojala.
